Tik nuo mū­sų pa­si­rin­ki­mo, sa­ky­kim, la­bai daug pri­klau­sys mū­sų pa­čių sau­gu­mas. Si­tu­a­ci­ja kri­ti­nė, mes šia re­zo­liu­ci­ja tei­kia­me ne tik si­tu­a­ci­jos api­ben­dri­ni­mą, bet mes tei­kia­me ir siū­ly­mus pir­miau­sia at­šauk­ti per­tek­li­nius mi­nist­ro įsa­ky­mus, drau­di­mus, ku­riais ji­sai api­brė­žia dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo cik­lais įsa­ky­mus, ir vi­sa ki­ta.

Ir vis dėl­to ta mū­sų se­niai gal­vo­ta idė­ja, kaip ben­dra­dar­biau­ti su šei­mos gy­dy­to­jais, šei­mos gy­dy­to­jų su spe­cia­lis­tais, pa­ju­dė­jo, ir nuo­to­li­nės kon­sul­ta­ci­jos, pa­si­ro­do, ga­li vyk­ti ir ga­li vyk­ti pui­kiai. Tam rei­kia tik dau­giau ini­cia­ty­vos, tvar­kos ir vis­kas ga­li pui­kiai ju­dė­ti.

Ki­tas da­ly­kas, su­ma­žė­ję pa­cien­tų srau­tai į sku­bios pa­gal­bos sky­rius vėl­gi ro­do, kad pa­cien­tai mo­ka di­fe­ren­ci­juo­ti sa­vo būk­lę tarp sku­bios, ūmios ir ne­ūmios ir iš­ki­lus grės­mei sku­bios pa­gal­bos sky­riuo­se už­si­krės­ti ko­ro­na­vi­ru­su COVID va­žiuo­jan­čių ten neur­gen­ti­nės pa­gal­bos žen­kliai su­ma­žė­jo. Bet vis dėl­to tos pro­ble­mos, ku­rios at­si­ra­do, ne­bu­vo to­kios iš­dy­gu­sios kaip gry­bai po lie­taus.

Jos bu­vo il­gą lai­ką, mes apie tai kal­bė­jo­me ir ro­dė­me pirš­tu. Ir dar kar­tą no­ri­me apie tą pa­tį. Vis dėl­to ko­dėl tai ne­vyks­ta? To­dėl kad pa­ma­žu mes au­gom, ap­au­gom pa­žy­mų ra­šy­mu, siun­ti­mu, ra­ši­nė­ji­mu.

La­bai trum­pas pa­vyz­dys. Ko­dėl šei­mos gy­dy­to­jas tu­ri ra­šy­ti pa­žy­mą, kad mo­te­ris lau­kia­si, jei­gu ji tu­ri nėš­čio­sios kor­te­lę, jei­gu vis­kas yra su­ves­ta e. Ko­dėl mes tu­ri­me vis dar ra­šy­ti, per­ra­ši­nė­ti spe­cia­lis­tų at­sa­ky­mus siųs­da­mi žmo­gų į Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bą.

Pilkasis vilkas

Tai, ką pa­ra­šė spe­cia­lis­tas, yra ne taip su­pran­ta­ma, kaip tie pa­tys žo­džiai per­ra­šy­ti šei­mos gy­dy­to­jo? To­kių ab­sur­dų yra la­bai la­bai daug. Bet tą da­ry­da­mi mes su­ku­ria­me ei­les, mes vis su­ka­me tą pa­tį me­cha­niz­mą.

Mes siun­ti­nė­ja­me pa­cien­tus po tri­jų, še­šių, dvy­li­kos mė­ne­sių pas spe­cia­lis­tą tam, kad ga­lė­tu­me pra­tęs­ti kom­pen­suo­ja­mą vais­tą net ir ta­da, kai mū­sų kom­pe­ten­ci­jos už­ten­ka būk­lei įver­tin­ti, ir mes ma­to­me, ir pats pa­cien­tas ma­to, kad būk­lė ne­ki­to ir tas pats vais­tas yra ski­ria­mas de­šimt me­tų.

Bet vėl su­ka­me tą pa­tį ei­lių me­cha­niz­mą. O tie, ku­riems iš tik­rų­jų rei­kia pa­gal­bos, jos ir ne­gau­na. Kiek bus da­bar to­kių žmo­nių, ku­rie eis dėl vais­tų pra­tę­si­mo? Be ga­lo daug. Kaip sek­sis tiems, ku­rie… Tai ga­liu bū­ti ir aš, tai ga­li­te bū­ti ir jūs, ku­riems pri­reiks sku­bios pa­gal­bos, spe­cia­lis­to pa­gal­bos, ir mes jos ne­gau­si­me, nes pa­tys už­kim­šo­me vi­sus gy­dy­to­jus ne ur­gen­ti­niais ir ne to­kiais svar­biais da­ly­kais.

Ki­tas dar­gi la­bai svar­bus da­ly­kas. Šei­mos gy­dy­to­jas da­bar kon­sul­ta­ci­jai ga­li skir­ti nu­sta­ty­tas de­šimt mi­nu­čių, iš jų: trys mi­nu­tės po­kal­biui su pa­cien­tu aš kal­bu grei­tai, nes esu taip įpra­tu­si, bet tik­rai tuo ne­si­džiau­giupus­an­tros mi­nu­tės ap­žiū­rai. Ne taip mes esa­me mo­ky­ti, ne taip no­ri­me dirb­ti. Kiek­vie­ną die­ną mes ko­vo­ja­me su sa­vo mo­ra­li­niais prin­ci­pais, nes dirb­ti taip, kaip no­ri­me ir kaip tu­ri­me, mes ne­ga­li­me.

Ir vi­sa ki­ta — do­ku­men­ta­ci­jos pil­dy­mas, nes esa­me tik­ri­na­mi. Li­go­nių ka­sos, ne pa­slap­tis, ir ki­tos ins­tan­ci­jos taip ir ieš­ko bū­dų, kaip grą­žin­ti da­lį pi­ni­gų į biu­dže­tą, jei­gu jau mes ten kaž­kur kaž­ką ne­va pra­žiū­rė­jo­me, o kar­tais tie­siog no­rė­da­mi pa­cien­tui pa­dė­ti pra­tę­sė­me tą kom­pen­suo­ja­mą­jį vais­tą vie­nu mė­ne­siu il­giau.

Lai­kas la­bai te­ka, bet, kaip sa­kė mū­sų prof­są­jun­gos pir­mi­nin­kė, mū­sų svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma ser­ga ket­vir­tos sta­di­jos vė­žiu. Net ir pats ge­riau­sias mi­nist­ras per vie­ną ka­den­ci­ją, deja, jos ne­iš­gy­dys. To­dėl aš čia ir esu, to­dėl kal­bu jums vi­siems, nes tam rei­kia il­ga­me­čių pastan­gų. Dar ki­tas da­ly­kas. Kas la­bai svar­bu pir­mi­nei svei­ka­tos prie­žiū­ros gran­džiai?

Mes tu­ri­me teik­ti ne­per­trau­kia­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą. Už­sie­nio ša­lys tai su­pran­ta kaip šei­mos gy­dy­to­jo ir pa­cien­to nuo­la­ti­nį kon­tak­tą, se­ki­mą, siun­ti­mą pas spe­cia­lis­tą esant rei­ka­lui, vėl­gi grį­ži­mą ir toliau ben­dra­vi­mą su pa­cien­tu.

Vis dėl­to Lie­tu­vo­je tai su­pran­ta­ma kaip pa­slau­gų tie­ki­mas 24 va­lan­das per pa­rą, sep­ty­nias pa­ras per sa­vai­tę. Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos ne­tu­ri to­kio fi­nan­sa­vi­mo, kad ga­lė­tų už­tik­rin­ti to­kią svei­ka­tos prie­žiū­rą, to­dėl jos tu­ri su­da­ry­ti su­tar­tį su sku­bio­sios pa­gal­bos cen­trais. Pa­cien­tai tai su­pran­ta ir tuo nau­do­ja­si. Di­de­lė da­lis pa­cien­tų vyks­ta į sku­bio­sios pa­gal­bos cen­trus vi­sai ne ur­gen­ti­nės pa­gal­bos, nes su­skau­do nu­ga­rą, nes nepri­si­skam­bi­na šei­mos gy­dy­to­jui, nes no­rė­jo, kad gal ge­riau ap­žiū­rė­tu­me, ir Vidutinio dydzio narys Azijoje to­liau, ir pa­na­šiai.

O už tai su­mo­ka ne pa­cien­tas, bet pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga. Žmo­nės ne­su­pran­ta, kad taip jie ap­va­gia pa­tys sa­ve, nes lė­šas mes tu­ri­me ri­bo­tas. Tai, ką užuot mo­kė­ję sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riams, mes ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti pa­cien­tams tir­ti ar­ba per­so­na­lui sam­dy­ti, kad ra­cio­na­li­zuo­tu­me dar­bą.

Bet kas pa­sa­kys pa­cien­tams — Vidutinio dydzio narys Azijoje, jūs tu­ri­te su­si­mo­kė­ti, nes tai ne­bu­vo ur­gen­ti­nė pa­gal­ba?

Tam rei­kia drą­sos ir va­lios. Ką mes da­bar ma­to­me? Pa­cien­tai yra ne­pa­ten­kin­ti, nes jie ne­gau­na… Pus­an­tros mi­nu­tės ap­žiū­ros yra per ma­žai, to­dėl jie su­ka ir su­ka ra­tus pas vie­ną, pas ki­tą spe­cia­lis­tą, nes ga­liau­siai no­ri kur nors bū­ti ap­žiū­rė­ti. Šei­mos gy­dy­to­jai ir ki­ti gy­dy­to­jai yra per­de­gę. Mes pa­ima­me ga­biau­sius žmo­nes, ga­biau­sius jau­nuo­lius, iš­mo­ko­me, in­ves­tuo­ja­me ke­lio­li­ka me­tų į moks­lą ir ta­da pa­so­di­na­me į vi­są ši­tą bu­hal­te­ri­nį apa­ra­tą, ku­ris no­ri ne­no­ri pri­ve­da prie per­de­gi­mo.

Tai­gi, jei­gu nu­tik­tų taip, kad tek­tų rink­tis, kuo bū­ti — ar tuo pa­cien­tu, Vidutinio dydzio narys Azijoje bus ap­žiū­rė­tas per pus­an­tros mi­nu­tės, ar gy­dy­to­ju, nuo­la­tos ko­vo­jan­čiu su sa­vo mo­ra­li­niais įsi­ti­ki­ni­mais ir su vi­sais rei­ka­la­vi­mais, ku­rie yra už­krau­ti ant mū­sų pe­čių, la­bai no­rė­čiau, kad ne­tek­tų jums pa­jus­ti nei vie­na, nei ki­ta.

Bet jūs ga­li­te bū­ti tie, ku­rie ini­ci­juo­ja po­ky­tį. To mes iš jū­sų ti­ki­mės ir lin­ki­me. Ačiū, dak­ta­re. Tik­rai da­vė­te ir na­mų dar­bų po­li­ti­kams. Pa­gal­bos on­ko­lo­gi­niams li­go­niams aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Ša­rū­no Nar­bu­to pranešimas Da­bar kvie­čiu Š. Nar­bu­tą — Pa­gal­bos on­ko­lo­gi­niams li­go­niams aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tą. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šian­dien sto­viu prieš jus kaip pa­cien­tų at­sto­vas.

Aš pats 13 me­tų ser­gu krau­jo vė­žiu — leu­ke­mi­ja, to­dėl gy­dy­mo įstai­gų veik­lą ma­tau nuo­lat iš ar­ti ir kar­tu įgar­si­nu iš­šū­kius, su ku­riais su­si­du­ria dau­giau ne­gu tūkst. Sa­vo pa­si­sa­ky­me iš­skir­siu tris pro­ble­mas, ku­rias iš­ryš­ki­no pan­de­mi­ja, ir pa­siū­ly­siu tris pa­mo­kas, ku­rias ver­ta iš­mok­ti mums vi­siems iki ki­tų ko­ro­na­vi­ru­so ban­gų.

Pra­dė­ki­me nuo pro­ble­mų.

  • Daugiausia vilkų išlikę žmonių nepaliestuose miškų plotuose Kanadoje, Aliaskoje, Rusijoje.
  • 8-oji Parlamento kadencija | Ralph PACKET | EP nariai | Europos Parlamentas
  • As esu 14 metu Nario dydis 12
  • Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me m.
  • Mianmaro topografinis žemėlapis Mianmaras, kurio plotas — km², yra didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje ir yra 40 pagal dydį valstybė pasaulyje.

Pir­mo­ji — sun­kus re­gist­ra­ci­jos ke­lias. Apie tai kal­bė­jo ir prieš ma­ne kal­bė­ju­si šei­mos gy­dy­to­ja. Ka­ran­ti­no me­tu įstai­gos pa­cien­tus re­gist­ra­vo kaip iš­ma­nė.

Ne­svar­bu, ar pa­cien­tas pa­ry­čiais ruo­šė­si į ta­lo­nė­lių me­džiok­lę prie įstai­gos du­rų, ar ban­dė lai­mę pri­sis­kam­bin­ti te­le­fo­nu, kai tuo pat me­tu į li­ni­ją ban­do pri­sis­kam­bin­ti dar pa­cien­tų, ar žiū­rė­jo į kom­piu­te­rio ek­ra­ną lauk­da­mas tos aki­mir­kos, kai at­si­ras nau­jų lais­vų lai­kų in­ter­ne­ti­nė­je re­gist­ra­ci­jos sis­te­mo­je, bet ko­kiu at­ve­ju ta­da iš­girs­da­vo, kad ne­už­ten­ka to­kiu bū­du re­gist­ruo­tis, nes re­gist­ruo­ti pas spe­cia­lis­tą tu­ri šei­mos gy­dy­to­jas.

Ir tik ta­da, kai šei­mos gy­dy­to­jas už­pil­dys vis be­si­kei­čian­čias for­mas siųs­ti, ir tik ta­da, kai jas už­pil­dys tei­sin­gai, ir tik ta­da, jei­gu spe­cia­lis­tas tuo me­tu ga­lės dirb­ti ir ne­lauks ki­to cik­lo pra­džios. Tuo­met pa­cien­tas vėl re­gist­ra­ci­ją tu­ri pra­dė­ti iš nau­jo, tik jau pas ki­tą gy­dy­to­ją, pas šei­mos gy­dy­to­ją, ir jau ki­to­je gy­dy­mo įstai­go­je, ir jau pa­gal ki­tą re­gist­ra­vi­mo tvar­ką. An­tra pro­ble­ma ei­na iš pir­mo­sios.

Tai il­gos lau­ki­mo ei­lės. Pas­ku­ti­nę ge­gu­žės sa­vai­tę ap­klau­sė­me on­ko­lo­gi­nių pa­cien­tų. Be­veik pu­sė jų at­sa­kė, kad ka­ran­ti­no me­tu ne­ga­vo on­ko­lo­gi­nių pa­slau­gų. Ne­pri­klau­so nuo to, ko­kia­me mies­te gy­ve­na, ko­kio­je gy­dy­mo įstai­go­je gy­do­mi, ko­kia yra li­gos sta­di­ja ir koks gy­dy­mas tai­ko­mas.

Įpras­tai šiems pa­cien­tams pa­slau­gos su­tei­kia­mos per sa­vai­tę, dau­giau­sia per mė­ne­sį. Šiuo me­tu jie re­gist­ruo­ja­mi vi­zi­to Vidutinio dydzio narys Azijoje, Liaudies metodai padidina nario dydi, tai yra po pen­kių ar še­šių mė­ne­sių. Tuo pa­čiu su­pran­ta­me, kad dėl ap­sau­gos prie­mo­nių nau­do­ji­mo, at­stu­mo iš­lai­ky­mo, izo­lia­ci­jos rei­ka­la­vi­mų, dez­in­fek­ci­jos įstai­gos nie­kaip ne­ga­lė­jo ir šiuo me­tu dar ne­ga­li pri­im­ti įpras­to pa­cien­tų srau­to.

Šian­dien da­lis įstai­gų jau dir­ba ir dviem pa­mai­no­mis, ty­ri­mus at­lie­ka ir iki 21 va­lan­dos, ir iki 22 va­lan­dos va­ka­ro. Džiu­gu, kad San­ta­ros, Kau­no Vidutinio dydzio narys Azijoje, Na­cio­na­li­nis vė­žio ins­ti­tu­tas to­kias ap­im­tis pa­sie­kė jau šio mė­ne­sio pra­džio­je, bet dau­gu­mai įstai­gų rei­kia pa­si­temp­ti. Jei­gu ne­pa­vyks to pa­da­ry­ti, da­bar esa­mos pen­kių, še­šių mė­ne­sių ei­lės dar la­biau il­gės. Anks­čiau pik­ti­no­mės, kad ei­lė­se ten­ka lauk­ti du tris mė­ne­sius, da­bar džiau­gia­mės, kad iš vi­so mus už­re­gist­ruo­ja vi­zi­to.

Tre­čia pro­ble­ma ei­na iš ant­ro­sios. Tai ne­diag­no­zuo­ti pa­cien­tai ir pro­gre­suo­jan­čios li­gos. Aki­vaiz­du, kad pa­cien­tams lau­kiant pa­gal­bos ke­lis mė­ne­sius kom­pli­ka­ci­jų skai­čius, mir­tin­gu­mo skai­čius taip pat pa­di­dės. Mes ir taip ži­no­me, kad mirš­ta­mu­mas nuo įvai­rių li­gų mū­sų Ma­ri­jos že­mė­je yra daug di­des­nis, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kiu.

Tra­giš­ka gy­ve­ni­mo truk­mės ir ser­gan­čių­jų sun­kio­mis li­go­mis iš­gy­ve­na­mu­mo sta­tis­ti­ka po ko­ro­na­vi­ru­so ban­gos taps dar tra­giš­kes­nė. Bet tą sta­tis­ti­ką mes ma­ty­si­me net po me­tų ar pus­an­trų. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos eks­per­tai pri­me­na, kad dėl pir­mo­sios ko­ro­na­vi­ru­so ban­gos vi­suo­me­nės svei­ka­tą tuo pa­čiu pa­vei­kė dar trys ban­gos. Ant­ro­ji — tai dėl ne­ga­lė­ji­mo lai­ku su­teik­ti pa­gal­bą ūmio­mis li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams.

Vi­sų pir­ma tai ir in­fark­tai, ir in­sul­tai. Ka­ran­ti­no me­tu gir­dė­jo­me ne vie­ną is­to­ri­ją, kai pa­cien­tai, lauk­da­mi COVID tes­tų at­sa­ky­mų Sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riu­je, mi­rė ar­ba kai in­fark­tą pa­ty­ru­sio pa­cien­to per­vež­ti ne­bu­vo kam, ar­ba kai ne­at­si­ra­do gy­dy­mo įstai­gos, ga­lin­čios to­kį pa­cien­tą pri­im­ti, Tre­čio­ji ban­ga — dėl ati­dė­tų vi­zi­tų lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams.

Apie tai aš jau kal­bė­jau — il­gos ei­lės. Ir nuo­to­li­nės kon­sul­ta­ci­jos čia nė­ra pa­na­cė­ja, nes, kaip ma­to­me, kon­sul­ta­ci­jų su­tei­kia­ma daug, bet vis tiek su­si­da­ro pus­me­čio lau­ki­mo ei­lės. O tai ir yra tas cu­na­mis, ku­ris nu­stelbs ko­ro­na­vi­ru­so ban­gą.

Kaip padidinti nari be medicinos intervencijos

Ket­vir­to­ji ban­ga — dėl vi­suo­me­nės psi­chi­nės svei­ka­tos blo­gė­ji­mo. Ki­taip ta­riant, tu­rė­si­me dau­giau dep­re­si­jų, dau­giau pri­klau­so­my­bių, dau­giau sa­vi­žu­dy­bių. Vi­sos šios ban­gos yra vie­no­dai svar­bios, apie vi­sas tu­ri­me kal­bė­ti, nes vi­sos jau yra čia ir da­bar. Na, o da­bar apie pa­mo­kas.

Pir­mo­ji — fi­nan­sa­vi­mas.

Parlamento nariai gali pateikti rašytinį savo balsavimo plenariniame posėdyje paaiškinimą.

Kaip be­skai­čiuo­tu­me, svei­ka­tos sek­to­riui trūks­ta lė­šų. Bet ir treč­da­lį šios su­mos mes su­mo­ka­me iš ki­še­nės, tai yra ne PSDF lė­šos, tai yra mū­sų prie­mo­kos, tai yra mo­ka­mos pa­slau­gos. EBPO, Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja, bū­tent da­bar­ti­nį prie­mo­kų ly­gį va­di­na ofi­cia­liai ka­tast­ro­fiš­kais mo­kė­ji­mais ca­tas­trop­hic pa­y­ments.

Tai, kad gy­dy­mo įstai­gos braš­ka per siū­les, ma­to­me vi­si. Ma­to ži­niask­lai­da, ma­to­te jūs, po­li­ti­kai, ma­to gy­dy­to­jai, ma­to pa­cien­tai. Mes, pa­cien­tų, me­di­kų or­ga­ni­za­ci­jos, gy­dy­mo įstai­gos ir uni­ver­si­te­tai, jau vie­nin­gai kal­ba­me, kad rei­kia na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo dėl svei­ka­tos sis­te­mos at­ei­ties. Jei­gu mes ga­li­me su­si­tar­ti, no­ri­me ti­kė­ti, kad po rin­ki­mų su­si­tar­ti pa­vyks ir po­li­ti­nėms par­ti­joms. An­tra pa­mo­ka.

Mes pri­va­lo­me iš­nau­do­ti vi­są gy­dy­mo įstai­gų tin­klą, kal­bu ir apie ra­jo­ni­nes gy­dy­mo įstai­gas ir apie pri­va­čias la­bo­ra­to­ri­jas, ir diag­nos­ti­kos cen­trus. Di­džio­sio­se gy­dy­mo įstai­go­se bu­te­lio kak­le­lis šiuo me­tu yra bū­tent diag­nos­ti­kų ty­ri­mo da­ly­je.

Pas spe­cia­lis­tą mums ir pa­vyks­ta už­si­re­gist­ruo­ti, ir ma­to­me, kad lauk­ti rei­kia mė­ne­sį lai­ko, o diag­nos­ti­nių ty­ri­mų, tar­ki­me, ra­dio­lo­gi­nių ty­ri­mų, ten­ka lauk­ti tris mė­ne­sius ir il­giau. Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos po­žiū­ris tiek į pri­va­čias gy­dy­mo įstai­gas, tiek į ra­jo­ni­nes pri­va­lo keis­tis, nes Vidutinio dydzio narys Azijoje į vi­sas gy­dy­mo įstai­gas žiū­rė­da­mi kaip į są­jun­gi­nin­kus, o ne­skirs­ty­da­mi į sa­vus ar sve­ti­mus mes ga­li­me pa­ža­bo­ti ei­les.

Tre­čia pa­mo­ka — aiš­kios tai­syk­lės, kaip rei­kia re­gist­ruo­tis vi­zi­to pas gy­dy­to­jus. Tam tu­ri­me įran­kių ir ge­rųjų pa­tir­čių. Pa­vyz­džiui, Kau­no po­li­kli­ni­ka, Vil­niaus Cen­tro po­li­kli­ni­ka iš­ori­nių skam­bu­čių cen­trus nau­do­ja jau ku­rį lai­ką ir jie su­ge­ba ap­tar­nau­ti tūks­tan­ti­nius pa­cien­tų srau­tus, ne vi­sa­da tuo pa­čiu re­a­liu me­tu, bet at­siųs­da­mi au­to­ma­ti­nes ži­nu­tes ar per­skam­bin­da­mi, kai at­si­lais­vi­na li­ni­ja.

Iš­anks­ti­nė pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma, ku­rią anks­čiau vi­si ži­no­jo­me kaip ser­gu. Ta­čiau jau da­bar iš­leis­ta sis­te­ma sto­vi ne­nau­do­ja­ma. Vi­si pa­ma­tė­me, kad svei­ka­tos sis­te­mą mo­ka­me su­stab­dy­ti, ta­čiau šian­dien ma­to­me, kad svei­ka­tos sis­te­mą įjung­ti yra daug su­dė­tin­ges­nis už­da­vi­nys.

Ra­gi­nu ir jus, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, da­bar, o ne po rin­ki­mų, veik­ti ir da­bar spręs­ti pro­ble­mas, kai ei­lės svei­ka­tos sek­to­riu­je yra pu­sė me­tų, o ne me­tai, kai grės­min­ges­nė po rin­ki­mų ga­li … me­di­kų per­de­gi­mo ban­ga, o ne ki­ta ko­ro­na­vi­ru­so ban­ga. Pa­bai­go­je no­ri­si ne tik kri­ti­kuo­ti, de­juo­ti, bet ir pa­si­džiaug­ti.

Pratimai Kaip spusteleti narys

Nuo pen­kia­me­čio iki sen­jo­ro — vi­si iš­mo­ko­me ran­kų plo­vi­mo, dez­in­fe­ka­vi­mo, ko­sė­ji­mo eti­ke­to. To­kio re­zul­ta­to ne­bū­tu­me pa­sie­kę tur­būt ir mi­li­jo­nus in­ves­ta­vę į vi­suo­me­nės švie­ti­mą ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se. Lie­tu­vo­je te­sta­vi­mo ap­im­tys taip pat yra tarp ge­riau­sių pa­sau­ly­je. Ko­ro­na­vi­ru­su sir­gu­sių as­me­nų skai­čius yra žen­kliai ma­žes­nis, nei prog­no­za­vo eks­per­tai pan­de­mi­jos pra­džio­je.

Per mė­ne­sį su­tei­kia­ma šim­tai tūks­tan­čių nuo­to­li­nių kon­sul­ta­ci­jų, ly­gi­nant su ke­liais tūks­tan­čiais per vi­sus me­tus. Bet dėl bū­tent me­di­kų ir ki­tų svei­ka­tos sis­te­mos dar­buo­to­jų vie­ny­bės ir at­si­da­vi­mo mes da­bar vi­si šian­dien ga­li­me džiaug­tis va­sa­ra, o ne sė­dė­ti na­muo­se.

Pa­cien­tų var­du ta­riu nuo­šir­džiai ačiū me­di­kams. Pri­si­min­ki­me juos ir vi­si kar­tu gal­vo­ki­me, kaip iš­spręs­ti pro­ble­mas ir po rin­ki­mų, kal­bant apie svei­ka­tos sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­mas.

Svar­biau­sia — vi­sus iš­šū­kius mes įvei­kė­me kar­tu su­si­tel­kę, ne­lauk­da­mi gel­bė­to­jų iš mi­nis­te­ri­jų, bet pi­lie­tiš­kai au­ko­da­mi lė­šas, pirk­da­mi ap­sau­gos prie­mo­nes, mo­ky­da­mi vai­kus iš te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų, sa­va­no­riau­da­mi.

Tai mus vi­sus pra­tur­ti­no, tai mus ir su­ar­ti­no. Baig­da­mas no­riu pa­dė­ko­ti ir jums, Sei­mo na­riai, už so­li­da­ru­mą, už grei­tus spren­di­mus nuo­to­li­niuo­se po­sė­džiuo­se ir už ini­ci­juo­ja­mas dis­ku­si­jas apie Kaip padidinti nario masazo ilgi vi­sų at­ei­tį.

Ačiū jums. Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip ir pir­muo­ju at­ve­ju, jei­gu jūs su­tin­ka­te dešimt mi­nu­čių klau­sti. Fik­suo­ja­me lai­ką. Ar su­tin­ka­te — dešimt mi­nu­čių? Mes at­si­lie­ka­me. Pir­mo­ji klau­sia P. Kal­bė­ki­te per mik­ro­fo­ną. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju pra­ne­šė­jams už įdo­mius pra­ne­ši­mus, už iš­sa­mią ap­žval­gą, kuo šian­dien gy­ve­na­te gy­dy­mo įstai­go­se. Kaip tik šian­dien po mū­sų pa­si­kal­bė­ji­mo svars­ty­si­me re­zo­liu­ci­ją ir kal­bė­si­me apie la­bai svar­bią te­mą — apie me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą.

Ir aš no­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti R. Pa­sa­ky­ki­te, su ko­kio­mis ei­lė­mis su­si­du­ria­te sa­vo dar­be? Ko­kios jos dy­džio? Ar yra pri­ei­na­mos pa­slau­gos ki­tų spe­cia­lis­tų? Vidutinio dydzio narys Azijoje ką siū­ly­tu­mė­te da­ry­ti pir­miau­sia, kad bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti šią pro­ble­mą? Ka­dan­gi iš da­lies dir­bu pri­va­čio­je įstai­go­je, per die­ną mū­sų klien­tų ap­tar­na­vi­mo cen­tras va­kar su­lau­kė 7 tūkst.

Tik­rai ne­tu­ri­me to­kių ga­li­my­bių ir net ne­sva­jo­jo­me, kad ga­lė­tų bū­ti toks skaičius skam­bu­čių ir ga­lė­tu­me tiek ap­tar­nau­ti. Pa­si­me­ti­mas di­džiu­lis, nes žmo­nės vis tiek nepri­si­skam­bi­na, skam­bi­na gy­dy­to­jams as­me­niš­kai ir tai ke­lia cha­o­są.

Su­pran­tu, kad toks skam­bu­čių skaičius yra ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo, žmo­nėms jau rei­kia pa­gal­bos, rei­kia bū­ti­nai, rei­kia grei­tai ir tu­ri­me ką nors su tuo da­ry­ti. Ko mes no­ri­me, ko mes pra­šo­me? Mes pra­šo­me kiek įma­no­ma šiuo lai­ku su­ma­žin­ti vi­są biu­ro­kratinę naš­tą ir vi­sų žmo­nių siun­ti­nė­ji­mą, kai to ne­rei­kia, kad ga­lė­tu­me skir­ti lai­ko tiems, ku­riems iš tik­rų­jų tu­ri­me skir­ti.

Ir mes la­bai sva­jo­ja­me apie IT sis­te­mos veik­lą. Mums la­bai svar­bu ir la­bai rei­kia, kad kuo ge­riau funk­cio­nuo­tų e. Dėl ve­di­mo tvar­kos — G. Aš krei­piuo­si į val­dan­čiuo­sius, gal jie ga­lė­tų pra­tęs­ti sa­vo bu­vi­mą ne po­sė­džių sa­lė­je, nes šiek tiek sun­ku klau­sy­tis pra­ne­šė­jų. Ger­bia­mi ko­le­gos, sa­lė­je tik­rai la­bai daug kal­bų. Ger­bia­mos ko­le­gės vals­tie­tės, jei no­ri­te pa­si­kal­bė­ti, tai gal už du­rų pra­šom.

To­liau klau­sia D. Iš es­mės jau iš da­lies kaip ir at­sa­kė į ma­no klau­si­mą, bet vis dėl­to no­rė­čiau su­dė­lio­ti aiš­kiai taš­kus. Ma­nau, tur­būt vi­si su­tin­ka­me, kad COVID pan­de­mi­ja ir ka­ran­ti­nas iš es­mės at­sklei­dė la­bai daug įsi­se­nė­ju­sių sis­te­mos pro­ble­mų: biu­ro­kra­tiz­mą, gy­do­mo­jo ir ad­mi­nist­ra­ci­nio dar­bo ne­at­sky­ri­mą, gy­dy­to­jų per­de­gi­mą, virš­va­lan­džių, at­ly­gi­ni­mų pro­ble­mas ir taip to­liau.

Bet jei­gu taip ga­lė­tu­mė­te po­ra sa­ki­nių ar ke­liais punk­tais api­ben­drin­ti, jū­sų ver­ti­ni­mu, tiek iš gy­dy­to­jų pu­sės žiū­rint, tiek iš pa­cien­tų pu­sės žiū­rint, ko­kios bu­vo di­džiau­sios klai­dos pa­da­ry­tos pan­de­mi­jos pir­mo­sios ban­gos me­tu ir ką mes tu­rė­tu­me įver­tin­ti ruoš­da­mie­si at­ei­nan­čioms ki­toms ban­goms, kad pa­tir­tu­me ma­žiau stre­so, bū­tų su­si­kau­pęs ma­žes­nis ne­su­teik­tų Vidutinio dydzio narys Azijoje pa­slau­gų kie­kis ir ma­žiau nu­ken­tė­tų me­di­kų ir pa­cien­tų?

Aš pra­dė­siu tuo­met, ačiū už klau­si­mą. Gal ki­tus ak­cen­tus ne­gu pra­ne­ši­me ak­cen­tuo­siu. Ma­nau, kad ne­bu­vo tei­sin­ga taip iš­skai­dy­ti di­džių­jų įstai­gų dar­bą, ki­taip sa­kant, mes di­dži­ą­sias įstai­gas tu­rė­jo­me kaip ko­vi­di­nes li­go­ni­nes ir ma­to­me, kad ten įsi­me­tus ži­di­niui Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė iš es­mės pa­ra­ly­žiuo­ja­mas vi­sų ki­tų kli­ni­kų dar­bas.

Vi­si ki­ti pa­cien­tai lau­kia ir ne­gau­na gy­dy­mo. O ma­tant, kiek bu­vo tų ko­vi­di­nių pa­cien­tų, tik­rai ir vie­na gy­dy­mo įstai­ga vi­są srau­tą bū­tų su­ge­bė­ju­si pri­im­ti. Tai, ma­tyt, čia ir yra ta pa­mo­ka, kad gal ne­rei­kia vi­sų di­džių­jų įstai­gų vie­nu me­tu su­stab­dy­ti, nes ki­taip su­ge­ba­me, ma­to­me, Vė­žio ins­ti­tu­tas ne­bu­vo ko­vi­di­nė įstai­ga, bet pa­cien­tų srau­tai ten bu­vo di­džiau­si, ne­bu­vo nė vie­no COVID už­si­krė­tu­sio me­di­ko, ne­bu­vo ten už­si­krė­tu­sių pa­cien­tų ir tai lei­do mums su­teik­ti tur­būt tūks­tan­čiais dau­giau pa­slau­gų, pa­ly­gin­ti, jei tai bū­tų da­ro­ma vien tik uni­ver­si­te­ti­nė­se li­go­ni­nė­se.

Ki­tas mo­men­tas.

Pilkasis vilkas – Vikipedija

Ma­tyt, iš pra­džių at­ro­dė, kad kiek­vie­na įstai­ga yra pa­lik­ta li­ki­mo va­liai, nes mes tu­ri­me, at­ro­do, iš vir­šaus nu­lei­džia­mus spren­di­mus, bet nė­ra ap­sau­gos prie­mo­nių, nė­ra aiš­ku­mo, ko­kiu bū­du pa­cien­tus didejantis narys prieinamais budais, nė­ra aiš­ku, ar spe­cia­lis­tas at­va­žiuos, ir ta­da, at­ro­do, čia kiek­vie­nas yra už sa­ve: uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės — sau, ra­jo­ni­nės li­go­ni­nės — sau, šei­mos cen­trai — sau, pri­va­čios įstai­gos iš­vis Vidutinio dydzio narys Azijoje veik­ti.

Tai pa­cien­tas, tuo me­tu ke­liau­da­mas, kur ga­li gau­ti pa­slau­gą, tur­būt tu­ri ap­skam­bin­ti de­šimt įstai­gų, kad su­ras­tų nors vie­ną, ku­rio­je dir­ba spe­cia­lis­tas, kad ga­lė­tų už­si­re­gist­ruo­ti po ke­lių mė­ne­sių. Tiek trum­pai. Ačiū už klau­si­mą. Jei­gu iš gy­dy­to­jų po­zi­ci­jos, trū­ko tvar­kos, vie­nin­gos, ben­dros, kaip jau ir sa­kė ko­le­ga, tvar­kos to­kios, ku­ri ap­im­tų vi­sas gy­dy­mo įstai­gas, nes net mes pa­tys, bū­da­mi me­di­kai, ne­ga­lė­jo­me pa­tar­ti pa­cien­tui, kaip jam pri­ei­ti prie kva­li­fi­kuo­tos pa­gal­bos.

Jei­gu mes ne­su­ge­ba­me su­tvar­ky­ti pa­ties pir­mo­jo laip­te­lio, tai yra pa­te­ki­mo pas gy­dy­to­ją, per tris mė­ne­sius ne­su­ge­bė­jo­me to pa­da­ry­ti, ko­kią min­tį mes su­po­nuo­ja­me pa­cien­tui? Mes su­ge­ba­me dirb­ti ap­skri­tai? O mes su­ge­ba­me gy­dy­ti? Tai bu­vo la­bai svar­bu. Ki­tas da­ly­kas. Ti­kiuo­si, jei­gu vėl grįž­tų kas nors pa­na­šaus, ne­bū­si­me to­kie už­si­da­rę, pa­ma­žu pa­cien­tus mo­ky­si­me re­gist­ruo­tis, ne­si­bū­riuo­ti prie du­rų, bet ben­dra vi­soms įstai­goms nu­ma­ty­ta tvar­ka su aiš­kiais kri­te­ri­jais ir gai­rė­mis mums leis pa­cien­tus pri­im­ti, įsi­leis­ti į gy­dy­mo įstai­gas ir sėk­min­gai dirb­ti.

Aš no­rė­čiau gy­dy­to­jos pa­klaus­ti. Ar aš tei­sin­gai su­pra­tau, kad COVID in­fek­ci­ja bu­vo sėk­min­gai įveik­ta, bet ji įveik­ta dau­ge­lio ki­tų ne­gy­do­mų li­gų są­skai­ta, kai jos bu­vo ati­dė­tos, ne­be­gy­do­mos. Tai fak­tiš­kai dau­ge­lio li­go­nių są­skai­ta iš­spręs­ta vie­na Vidutinio dydzio narys Azijoje.

Tos pro­ble­mos to­kios di­de­lės, na, mes ge­rai su­si­tvar­kė­me, ir jos to­kios di­de­lės, kaip čia ti­kė­jo­mės, ne­bu­vo. Tik­rai bu­vo ga­li­ma su­teik­ti, ma­ny­čiau, pa­gal­bą ki­tiems pa­cien­tams. Ne­ga­li­ma vie­na­reikš­miš­kai teig­ti, kad mes pra­žu­dė­me da­lį žmo­nių, nes tie, ku­rie krei­pė­si, pa­gal­bą ga­vo, tik tai bu­vo daug sun­kiau pa­da­ry­ti.

Na, yra, kaip yra. Bal­sai sa­lė­je Taip, aš pa­ti tu­riu tos pa­tir­ties, la­bai sun­kios, su pa­cien­tais, ku­riems bū­ti­nai rei­kė­jo eks­tri­nės pa­gal­bos, tai kai­na­vo ne va­lan­dos truk­mės pa­tir­tį, o tri­jų pa­rų, kad pa­cien­tas pa­pul­tų į tre­čio­jo ly­gio gy­dy­mo įstai­gą.

Taip, vi­so­kių tų įvy­kių bu­vo, vie­ni pa­puo­lė, ki­ti, ma­tyt, ne­pa­puo­lė. Bu­vo, kaip bu­vo, ti­ki­mės, kad pa­si­mo­ky­si­me ir dau­giau taip ne­bus. Ir pas­ku­ti­nė klau­sia A. Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia aki­vaiz­du, kad pan­de­mi­ja iš­ryš­ki­no sis­te­mi­nes pro­ble­mas. Čia iš­gir­do­me to­kį siū­ly­mą — na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo po­rei­kį.

Aki­vaiz­du, sis­te­mi­nių pro­ble­mų yra se­niai, bet jos dar la­biau iš­ryš­kė­jo, ir jei jo ne­bus, aš ma­nau, kad re­zul­ta­tas bus ne­koks. Mums vi­siems yra aiš­kus po­stū­mis tai da­ry­ti. Bet klau­si­mas bus ger­bia­mam Ša­rū­nui. Jūs mi­nė­jo­te, kad re­zul­ta­tų to, kad pa­cien­tai ne­ga­lė­jo gau­ti tin­ka­mos ir lai­ku gy­dy­mo pa­slau­gos, pa­sek­mės iš­ryš­kės tik po pus­an­trų ar­ba po me­tų.

Nario dydis 13 metu berniukai

Bet gal jau ir da­bar yra kaž­ko­kios gal­būt ne sta­tis­ti­kos, skai­čių, duo­me­nų, in­for­ma­ci­jos apie tuos at­ve­jus, kiek žmo­nių nu­ken­tė­jo, re­a­liai nu­ken­tė­jo jų svei­ka­ta ar­ba tie­siog tuos žmo­nes mes pra­ra­do­me? Aš tik ga­liu pa­kar­to­ti. Mes klau­sė­me pa­cien­tų, kiek jie lau­kė lau­ki­mo eilė­se, ga­vo pa­slau­gą ar ne, ir pa­ma­tė­me, kad on­ko­lo­gi­nės pa­slau­gos ka­ran­ti­no lai­ko­tar­piu bu­vo tei­kia­mos kaip sku­bio­ji pa­gal­ba.

Va­di­na­si, tu tu­rė­jai pa­cien­tui at­vy­kus su­ge­bė­ti ją su­teik­ti. Bet ir tai dau­giau ne­gu pu­sė pa­cien­tų tos pa­gal­bos ne­ga­vo. Apie tai ir kal­ba šei­mos gy­dy­to­ja. Mes ne­tu­ri­me sta­tis­ti­kos, kiek per tuos tris mė­ne­sius li­gos pro­gre­sa­vo, pa­blo­gė­jo ar žmo­nių nu­mi­rė, to­dėl ir rei­kia il­ges­nio lai­ko­tar­pio.

Bet nai­vu ti­kė­tis, kad įta­kos ne­bus. Jei­gu iš tik­ro mes tei­sin­gai, na, vie­no­dai kal­ba­me ir su šei­mos gy­dy­to­ja, jei­gu pa­cien­tas net ne­ga­li pa­tek­ti per pir­mą bar­je­rą gau­ti pa­slau­gą, tai ką tu ga­li kal­bė­ti apie gy­dy­mą?

Va­di­na­si, vi­sas spren­di­mas yra nu­kel­ti pa­sek­mes at­ei­čiai. Mes ir taip tu­rė­jo­me daug bar­je­rų.

Pa­cien­tams, ga­liu sa­ky­ti, yra džiun­glės no­rint pa­tek­ti į gy­dy­mo įstai­gą, ar pir­mi­nį ly­gį, ar ant­ri­nį, ar vie­šą, ar pri­va­čią, nes tvar­ka ski­ria­si, su­prask, ka­da tau rei­kia pri­mo­kė­ti, ka­da ne­rei­kia, ka­da yra ofi­cia­lu, ka­da yra mo­ka­ma pa­slau­ga. Per daug su­dė­tin­gų da­ly­kų. Ka­ran­ti­no lai­ko­tar­piu tos vi­sos braš­kan­čios siū­lės ir ne­at­lai­kė. Tai didelis vilkas ilgu, šviesiu kailiu.

Panašus į amerikietiškus vilkus. Arabijos vilkas Canis lupus arabs — nedidelis, trumpu plonu kailiu. Gyvena tik Pietų Arabijoje. Stepių vilkas Canis lupus campestris — nedidelis, gyvena Centrinės Azijos dykumose ir stepėse. Turi nelygų, šiurkštų, pilką kailį. Tibeto vilkas Canis lupus laniger — Vidutinio dydzio narys Azijoje dydžio vilkas ilgu kailiu. Gyvena centrinėj KinijojeMongolijojeTibeteRusijos pietvakariuose.

Azija Europai žada kokybę

Paprastasis Eurazijos vilkas Canis lupus lupus — žinomiausias. Vidutinio dydžio, kailis šiurkštus, tamsus. Šis porūšis gyvena ir Lietuvoje.

Indijos vilkas Canis lupus pallipes — paplitęs nuo Irano iki Indijos. Jo genų galbūt turi tokios šunų veislės kaip basendžissaliukispekinasdingas. Arktinis Melvilio salų vilkas Canis lupus arctos — vidutinio dydžio, gyvena tik arktinėse salose nuo Melvilio iki Elesmero. Meksikos vilkas Meksikos vilkas Canis lupus baileyi — gyvena Sierra Madre ir jos apylinkėse. Tai mažiausias Š. Amerikos pilkųjų vilkų porūšis.

Jie tamsaus atspalvio. Iš jų galbūt kilę čihuahua ir meksikiečių plikasis šuo. Sen Bernaro vilkas Canis lupus bernardi — didelis, baltu kailiu, juodu snukiu.

Vankuverio salų vilkas Canis lupus crassodon — pilkai juodos spalvos vidutinio dydžio vilkas.

  • Существо, высунувшееся из темной воды, казалось чудовищной живой пародией на робота, по-прежнему пристально и безмолвно изучавшего .
  • Azija Europai žada kokybę - Verslo žinios
  • Koks storio narys gali buti
  • Более того, она и в самом деле была одним из величайших когда-либо построенных орудий разрушения.
  • Его дело удалось бы лишь наполовину, если б он раскрыл врата Диаспара и обнаружил, что никто не хочет проходить сквозь .

Hudsono įlankos vilkas Canis lupus hudsonicus — vilkas šviesiu kailiu. Aptinkama vakaruose ir šiaurėje nuo Hudsono įlankos. Labradoro vilkas Canis lupus labradorius — aptinkama šiaurės Kvebeke ir Labradoro pusiasalyje.

Spalva — nuo tamsiai pilkos iki beveik baltos. Aleksandro Archipelago vilkas Canis lupus ligoni — labai mažas Š. Amerikos vilkas. Plaukai trumpi, juodi, pavilnė pilka.

A Automobiliai Vieną didžiausių pasaulyje automobilių pramonę turinti Kinija pastaruosius porą metų bando pabrėžti gebanti ne tik kopijuoti, bet ir kurti kokybiškus automobilius.

Rytinių miškų vilkas Canis lupus lycaon — toliausiai aptinkamas vilkas. Kailio spalvos labai įvairios. Makenzio tundros vilkas Canis lupus mackenzii — gyvena arkties pajūrio regione į vakarus nuo Makenzio ir pietus nuo didžiojo Lokių ežero. Bafino salos tundrų vilkas Canis lupus manningi — mažiausias iš arktinių vilkų, gyvena tik Bafino saloje. Aliaskos tundrinis vilkas Canis lupus tundrarum — didelis, ilgu kailiu. Gyvena tundros rajone Aliaskos pakrantėse. Mongolijos vilkas Canis lupus chanco Kaspijos jūros vilkas Canis lupus cubanensis Azijos dykumų vilkas Canis lupus desertorum Austrijos — Vengrijos vilkas Canis lupus minor Iberijos vilkas Canis lupus signatus — vienas iš daugelio porūšių.

Kartais painiojamas su išnykusiu Ispanijos vilku. Žiemą kailis šviesesnis, pilkesnis, o paprastai — tamsiai pilkas ar rudas.

Šuo Canis lupus familiaris — naminis gyvūnas. Yra daug veislių, kurios labai skiriasi dydžiu, spalva, kūno sudėjimu. Kaskadinių kalnų vilkas Canis lupus fuscus — cinamono spalvos, tikriausiai išnaikintas, vilkas. Pilkai baltas vilkas Canis lupus griseoalbus — dėl šio vilko egzistavimo kyla daug ginčų. Gyvena centrinėje Manitoboje ar šiaurės Saskačevane. Pietų AlbertojeKanadoje dar aptinkama pavienių egzempliorių. Išnykę Ispanijos vilkas Canis lupus deitanus Honšu vilkas Canis lupus hodophilax — išnaikintas.

Gyveno Japonų saloje Honshu. Mogollo kalnų, pietvakarių vilkas Canis lupus mogollonensis — išnaikintas. Hoewel een deel van de extra uitgaven onvermijdelijk is aangezien ze gekoppeld zijn aan een index worden er kansen gemist om te besparen en over te gaan naar een transparantere werking.

Zo wordt er in voor politieke partijen en stichtingen in totaal 63 miljoen euro voorzien, een stijging met meer dan 13 miljoen euro ten opzichte vanhet vorige niet-verkiezingsjaar. De N-VA wil de steun aan Europese politieke partijen en stichtingen liever geheel afschaffen. Dit kan door de samenwerking en informatie-uitwisseling op alle gebieden tussen de vele betrokken autoriteiten te verbeteren.

We Vidutinio dydzio narys Azijoje ook blij dat de laatste jaren een zeer grote stap vooruit is gezet in de internationale samenwerking binnen de OESO en waar noodzakelijk binnen de EU.