Namie ramiau, savos sienos. Kai kas tvirtina, kad taip kalė elgiasi tuomet, kai spenelių turi mažiau, negu gimė šuniukų. Kur tada šuo keliauja?

Šuo grįžta atgal į prieglaudą. Nei patiems šeimininkams, nei šuniukui tai anaiptol nėra smagu. Pripažinsime — tikrai ne visada ir mes išsiklausinėjame, ar šuo gyvens jų nuosavam būste, tačiau norėtųsi supratingumo ir iš pačių būsimų šeimininkų.

Taip, išties pasitaiko atvejų, kai globotinių mes tiesiog nedovanojame. O žmonės labai pyksta ir keikia — neva mums ne šunys, o tik pinigai terūpi.

Namus labai gerai saugo Jungtis ar Vyčio ekskomisarai. Šuo nėra daiktas su tiksline pareiga, tai yra gyvūnas, draugas, šeimos narys.

Kiti įrašai

Norite gero, tikslingai sargaus šuns? Prašom — skaitykite, domėkitės, įsigykite iš veislyno tam tinkamą veislinį šunį, daug dirbkite ir turėsite.

Projekto tikslas — paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Kaunietė Ernesta Karaskienė prisimena, kad nuo pat vaikystės šunims jaučia ypatingą meilę ir prieraišumą. Vaikystėje neturėjau galimybės laikyti šuns, nes aktyviai sportavau. Treniruotės ir varžybos užimdavo visą mano laisvalaikį.

Apie tai, kas yra piktas šuo, neverta net aiškinti… Bet kokiu atveju, šuo, lojantis iš baimės, neturėtų būti klasifikuojamas kaip piktas ir sargus. Kažkada turėjome ir mes piktą o tikriausiai tiesiog ne visai psichiškai sveiką šunį.

Jos dydis vos siekė blauzdas, bet ji buvo pikta.

Ka daryti, jei nario dydis nera didelis

Tada kažkodėl visi šyptelėdavo — tikriausiai pagalvoję, kad juokaujam. Ne, mes nejuokaujam. Tokių šunų, kad būtų visiems pikti, išskyrus jus o jus jie mato pirmą kartą gyvenime — nebūna. Į prieglaudą nuolat patenka veislinių ar į juos panašių šunų. O veislė nėra vien tik išvaizda. Tai tam tikras charakteris, būdas, specialūs poreikiai ir panašiai. Dažnai prieglaudon atkeliauja gražus žydraakis haskis ar jo mišrūnasnes šeimininkams po metų laiko staiga pasidaro nuostabu ir netikėta, kad tokiam šuniui reikia didelės fizinės apkrovos vien tam, kad jis nesiaubtų namų.

Nuotraukos Dideles valstybes dydziai

Tuomet pasipila tokių pat žmonių skambučiai. Visa kita nesvarbu.

sunu dresavimas

Jei apie neveislinio šuns būdą galima spręsti su juo pabendravus ar tiesiog atkreipus dėmesį, tai veisliniai šunys ir jų mišrūnai turi veislei bendrus būdo bruožus. Šis iniciatyvumas gali nulemti, kad mažiau dresuotas šuo gali pasinaudoti juo savarankiškai.

Naršymo meniu

Šuo turi žinoti, kas yra viršesnis, ir kad šeimininkas, o ne jis vadovauja medžioklei. Medžioklės sezono metu gali būti pastebimas instinktyvus elgesys, kai šuo, norėdamas paslėpti savo kvapą, trinasi į maitądvėselieną. Sveikata[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dauguma kurtsharų yra stiprūs, sveiki šunys, bet kartais gali turėti paveldimų ligų, kaip ir bet kuris grynaveislis šuo.

Epilepsija buvo problema kai kuriose genetinėse linijose, taip pat kai kurie šunys gali kentėti nuo klubo sąnario displazijos, genetinių akių ligų, odos sutrikimų ir piktybinių burnos ar odos navikų.

Patelės kai kuriose genetinėse linijose yra linkusios sirgti krūties vėžiu.

Kaip ir bet kuriam medžiokliniam šuniui, šiam medžiojant ir griebiant laukinį grobį gali kilti pavojus susirgti dantenų ligomis, kurias sukelia bakterijos. Trumpas kurtsharo kailis nereikalauja ypatingos priežiūros — užtenka retkarčiais perbraukti gumine pirštine pašalinant negyvus plaukus.

Šis šuo turėtų būti maudomas tik tada, kai to labai reikia. Kaip ir visiems šunims su nulėpusiomis ausimis, pastarajam kartas nuo karto jas būtina apžiūrėti ir išvalyti. Kurtsharas gyvena ilgiau nei įprasta tokio dydžio šunims — metų, o kai kurių individų gyvenimo periodas siekia metų.

Kadangi kurtsharas yra aktyvus šuo, tai ir maistas turi būti atitinkamas, nors esant mažam aktyvumui ir per daug šeriant šunį, šis gali pasidaryti apatiškas.

Sveiko svorio šuns po oda jaučiami du paskutiniai šonkauliai, o liemuo turi būti liaunas. Dėl trumpo kailio perkaitimo problema nėra ypatingai opi, tačiau esant dideliam fiziniam aktyvumui reikalingas pakankamas geriamų skysčių kiekis, užkertantis kelią dehidratacijai.

Pirmi dehidratacijos požymiai — tirštos seilės ir aštraus atstumiančio kvapo šlapimas. Kartą metuose verta apsilankyti pas veterinarą — paskiepyti, apžiūrėti dantų būklę, patikrinti, ar nėra kirminų ir t. Šuniukas sensta Deja, šuo, kaip ir žmogus, sensta. Kai kur teigiama, kad šuo pradeda senti nuo 6 metų amžiaus.

Padidinti nario per suzadinimo metu

Šunys tokie pat skirtingi kaip žmonės. Jei mylėsite ir gerbsite savo augintinį, jis atsakys jums meile ir atsidavimu ir jūs kartu praleisite daug nuostabių metų.

Ta meilė ir kantrybė ypač svarbi jūsų šuneliui senstant. Keičiasi jo elgesys. Šunelis gali dieną miegoti, tačiau nerimti visą naktį. Jis gali vėl labai prisirišti prie jūsų arba visai nebenorėti dėmesio. Gali tapti agresyvus. Suprastėja jo klausa, rega bei uoslė.

Kaip tapti Lietuvos kinologų draugijos nariu?

Apie visus elgesio ir kitokius pakitimus praneškite veterinarui, kuris tikrai patars, kaip jums elgtis ir suprasti šiuos mylimo augintinio pokyčius. Aš labai mėgstu atostogauti prie jūros. Kol turėjome 2 šunis, apsistodavome pas pažįstamus, bet su 4 nė nebandėme prašytis.

Mes turime pagalbininkę, kuri padeda, jei norime visi išvykti pailsėti trumpam, ji pavedžioja ir pamaitina šunis.

Nuorodos kopijavimas

Apie šunų viešbučius nėra nė kalbos, nes šunims ten būti vienas stresas. Namie ramiau, savos sienos.

Nario matmenys prezervatyvai

Klausia, o kur jie visi telpa? Turime 3 kambarių butą, be problemų telpame. Jie — ramūs, namuose gulinėja, nes prisisiaučia ir pasportuoja lauke, tai kiek vietos reikia miegojimui?

Apzvalgos Nario antgalis

Tie, kurie mėgsta šunis, ir toliau atvažiuoja pas mus į svečius. Tie, kurie nemėgsta šunų, nevažiuoja. Su vyru iškart aptarėme, neslėpsime vaiko, leisime susipažinti.

Keturis šunis auginanti šeima: vaikai mūsų šunims tarsi gaujos nariai - DELFI Letena

Kai laukiausi, Bona labai mane saugojo, visada miegodavo šalia kojų. Kol nebuvo vaikų, kartais leisdavome jai ant lovos užlipti, atsiradus vaikui, nebeleidome dėl plaukų. Paaugus Rusčiui, ji pradėjo jo vengti, nes ją skriausdavo, tempdavo už kojos ar uodegos, pešdavo kailį.