Tai yra parlamentinė procedūra, kuri negali būti laikoma tikru teisiniu procesu, jos metu sprendžiama ne dėl asmens konstitucinės atsakomybės taikymo, o tik tai, ar yra pagrindas pradėti apkaltą. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu.

Dėl Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmų

Dėl Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmų Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai Konstitucinis Teismas šiandien pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmai Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir šias pareigas užimti pretendavusių asmenų atžvilgiu, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Šiais veiksmais Seimo narys Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių pasitikėjimą. Tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė. Viena tokios kontrolės formų Seksualinis narys konstitucinis apkaltos institutas.

Buvęs Seimo narys lieka nuteistas dėl seksualinio priekabiavimo

Pagal Konstituciją įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos — Seimas ir Konstitucinis Teismas. Apkaltos byla gali būti pradėta tik Seimo narių siūlymu.

Seksualinis narys

Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo išvada — šiurkščiai pažeista Konstituciją ir sulaužyta priesaika.

Pagrindiniai argumentai Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo nariui K. Pūkui išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog Seimo narys K. Pūkas žodžiais, neverbaline kūno kalba žemino padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir pretenduojančių užimti šias pareigas asmenų orumą, juos akivaizdžiai diskriminavo, nepagrįstai kišosi į jų privatų gyvenimą.

Šiais savo veiksmais Seimo narys K. Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą.

TEISMO AKTAI

Atsižvelgiant į tai, Specialiosios tyrimo komisijos manymu, K. Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos, kuria Seimo narys įsipareigojo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sulaužymas ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Konstitucinis Teismas šioje išvadoje konstatavo, kad Seksualinis narys Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantys reikalavimai gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos Seksualinis narys Lietuvos valstybės interesais, vengti elgesio, žeminančio Seimo — Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą, lemia ir pareigą gerbti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas žmogaus teises, nesinaudoti savo statusu kitų asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms pažeisti.

Seimo nario veiksmais, kuriais pažeidžiamos kitų asmenų konstitucinės teisės ar laisvės, gali būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika, žeminama Seimo — Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas.

Konstitucinis Teismas išvadoje pažymėjo, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo kartu ir žmogaus orumo žeminimo formų yra priekabiavimas, be kita ko, priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Priekabiavimas dėl lyties suprantamas kaip nepriimtinas ar nepageidaujamas fiziniais, verbaliniais ar neverbaliniais veiksmais be kita ko, prisilietimais, gestais, žodžiu, raštu ar vaizdu išreikštas elgesys, susijęs su lytimi, kuriuo, be kita ko, siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas, siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka.

Nuorodos kopijavimas

Seksualinio priekabiavimo, kuris yra viena iš priekabiavimo dėl lyties formų, skiriamasis bruožas yra asmeniui, prie kurio priekabiaujama, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys. Tokiu elgesiu neišvengiamai yra kėsinamasi ir į fizinį ar psichinį asmens neliečiamumą, sutrikdoma žmogaus fizinė, psichinė ir dvasinė būsena, suvaržoma jo fizinio aktyvumo, intelektinės ir kūrybinės laisvės, taigi ir laisvos asmenybės, raiška, gali būti apsunkinami santykiai su kitais asmenimis.

Priekabiavimas gali sukelti ilgalaikes ar net nuolatines pasekmes, neigiamai veikiančias asmens privatų ir socialinį gyvenimą. Priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, Seksualinis narys akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas, bet atsižvelgtina Seksualinis narys tai, kaip jį suvokė asmuo, prie kurio buvo priekabiaujama.

Seksualinis priekabiavimas ir diskriminacija

Be kita ko, nebūtina nustatyti asmens, kuris galbūt priekabiavo, siekio pažeminti žmogaus orumą Seksualinis narys sukurti jam priešišką, jį bauginančią, žeminančią Seksualinis narys žeidžiančią aplinką. Priekabiavimo faktams paneigti nepakanka vien to, kad juos neigia asmuo, kuris galbūt priekabiavo, bet Seksualinis narys atsižvelgti į Seksualinis narys kitas šiems faktams nustatyti reikšmingas aplinkybes.

Įvertinus Seimo nario K. Pūko veiksmus, konstatuota, kad jo veiksmai iš esmės atitinka minėtus priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymius, taigi gali būti laikomi priekabiavimu dėl lyties, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu: Seimo nario K. Pūko veiksmai jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas ėjusiems ir šias pareigas užimti pretendavusiems asmenims buvo nemalonūs, nepageidaujami ir nepriimtini, tokiu būdu jis elgėsi išskirtinai su moterimis merginomis. Kviesdamasis į pokalbį pretendentus užimti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas, K.

Pūkas pirmenybę teikė netekėjusioms ir artimų asmeninių ryšių neturinčioms pretendentėms, kalbino su tiesioginėmis pareigomis nesusijusiomis intymiomis, trikdančiomis, nemaloniomis, su lytiniais santykiais susijusiomis ir panašiomis seksualinio pobūdžio, kitomis itin asmeninėmis temomis, komentavo jų išvaizdą ir fizines savybes, teikė trikdančius, dviprasmiško pobūdžio pasiūlymus, kitaip nekorektiškai, nepagarbiai bendravo ir tokiu savo elgesiu sukūrė nemalonią, žeminančią, įžeidžiančią aplinką.

Dalis Seimo nario K. Pūko veiksmų buvo seksualinio pobūdžio. Seimo narys K. Pūkas taip elgėsi ne vieną kartą, priekabiavo ne prie vieno asmens. Minėti asmenys jautėsi pažeminti ir įžeisti, turėjo kęsti įtampą, stresą ir baimę, patyrė ilgalaikių nemalonių pasekmių.

Seksualinis narys

Toks Seimo nario K. Pūko elgesys ir objektyviai vertintinas kaip akivaizdžiai įžeidžiamas ir nepriimtinas. Nors Seimo narys K. Pūkas teigia minėtų asmenų nežeminęs, nesielgęs su jais nepagarbiai ir prie jų nepriekabiavęs, ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus konstatuota, jog nėra pagrindo manyti, kad liudytojos būtų sakiusios netiesą ar nurodžiusios tikrovės neatitinkančias Penio ir pedu dydis, būtų buvusios tarpusavyje susijusios, pažįstamos ir susitarusios ar pavieniui sąmoningai veiktų prieš Seimo narį K.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją iš Seimo nario priesaikos jam Seksualinis narys pareiga gerbti ir vykdyti ne tik Konstituciją, Seksualinis narys ir įstatymus. Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys K.

Seksualinis narys