Lietuva turi nepritarti siūlymams plėsti kvalifikuotos balsų daugumos principą, ypač turint galvoje, jog po Jungtinės Karalystės pasitraukimo sprendimai pagal šį principą negalės būti priimti be vienos iš keturių didžiųjų ES narių — Vokietijos, Prancūzijos, Italijos arba Ispanijos. Koks įspūdis susidarė ir kokią savo vadovaujamą įmonę matote dabar? Taigi aš manau, kad projektas iš tikrųjų labai neskaniai kvepia.

Pasak memorandumo autorių, šiandien ES valstybės narės formuluoja savo požiūrį kintančios geopolitinės situacijos ir įvairių ES raidos scenarijų akivaizdoje. Lietuva taip pat turėtų naujai apibūdinti savo padėtį ir pasiūlyti lietuvišką ES viziją bei Lietuvos vaidmens Europos integracijos procese principus.

Įrašo navigacija

Lietuva turi išsivaduoti iš pokolonialistinio mąstymo spąstų. Pokolonijiniu provincijos mentalitetu prisotintas sprendimų priėmimas remiasi prielaida, kad visi kiti yra stipresni ar išmanesni, todėl neva prie jų reikia prisitaikyti arba deleguoti dalį savo suvereniteto. Tai lemia netikėjimą tuo, kad mes irgi esame pajėgūs kartu kurti ES politiką. Toks kelias, anot Seimo narių, yra klaidingas.

Kokie yra didejancio nario tipai

Lietuva pati turi būti kūrėja, pasitelkusi ES institucijas, formuodama tarpvalstybines koalicijas stiprinti valstybės gerovę, saugumą ir suverenitetą. Lietuvos pozicija ES ateities klausimu turi būti grindžiama aiškiu jos nacionalinių interesų supratimu. Tai nereiškia konfrontacijos su ES institucijomis, bet numato rimtą savo šalies būklės analizę ir atvirumą ja grįstiems sprendimams. Parlamentarai įsitikinę, kad būtina vengti situacijų, kai iniciatyvos ES viduje būtų orientuotos į valstybių narių suvereniteto siaurinimą, apeinant arba ignoruojant tam nepritariančių valstybių poziciją.

Lietuva turi rimtai apmąstyti kiekvieną žingsnį plečiant ES galias į naujas politikos sritis ir vadovautis nuostata: geriau ES daro mažiau, bet veiksmingiau.

Vidutinis nario dydis yra 17 metu

Europos Sąjungos integracija turi būti gilinama tik tose srityse, kurios tarnauja Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams. Tai jokiu būdu nereiškia nacionalinio egoizmo ar bendrų ES interesų nepaisymo.

ES turi būti formuojama nacionalinių ir viršnacionalinių interesų derinimo mechanizmais, kurių paieška vertintina kaip pagrindinis reformos tikslas. Parlamentaras A. Ažubalis teigia, kad ES neturi savęs projektuoti kaip europocentristinės jėgos, savo geopolitinę ir kultūrinę galią ji turi grįsti euroatlantinės civilizacijos pagrindais.

Kitaip tariant, Lietuvai reikalinga transatlantinė Europa.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Prie sėkmingos transatlantinės partnerystės gali prisidėti ne tik politinis, bet ir karinis bei ekonominis bendradarbiavimas su JAV ir Jungtine Karalyste.

Seimo nario L. Kasčiūno nuomone, siekdama išsaugoti ES ir pasirinkti teisingą siūlomą strategiją užkirsti kelią toliau plisti euroskepticizmo priežastims, Lietuva turėtų suprasti ir gebėti aiškiai įvardyti problemas, dėl kurių kyla pavojus Bendrijos ateičiai.

Padidejes ju dydzio narys

Europa nėra įsipareigojusi pasirūpinti visu pasauliu ir turi būti svetinga tik tiems, kurie įsipareigoja gerbti europietiškas normas ir taisykles, prisideda prie ES valstybių gerovės kūrimo. Memorandumo tekste teigiama, kad būtina siekti ir pagarbos bei paramos įtvirtinti prigimtinės šeimos institutą. Tai klaidinga prielaida. Tai nėra europiečių ir antieuropiečių ginčas, tai debatai dėl skirtingų ES vizijų.

Įvairių dydžių vasariškos suknelės internetu iš sportolinija.lt

Šiuos teiginius iliustruoja situacija, kai dabartinė Lenkijos vyriausybė dažnai pristatoma kaip euroskepticizmo šaltinis, nors pati lenkų visuomenė yra pati proeuropietiškiausia visoje ES. Ką tai reiškia? Memorandumo autoriai įsitikinę, kad bendros Europos tapatybės paieškos kol kas apsiriboja vartotojiškų laisvių, individualizmo ar ES kaip keturių laisvių ir taikos Europoje simbolio aspektais.

Ir tai iš esmės neturi nieko bendro nei su nacionalinėms valstybėms palankia tautų Europos idėja, nei su Europos Bendrijos Tėvų įkūrėjų puoselėta krikščioniška jos vizija.

  • Kokias mįsles užminė projektas ,,Kelias Vilnius–Utena“ – Šsportolinija.lt
  • „Cgates“ kelias: nuo televizijos mikrorajone iki rinkos aukštumų - Verslo žinios
  • Nuotrauka didziausio vyru nario
  • Panašiai gyvuoja įmonės: gimsta, blaškosi ieškodamos tapatybės, sparčiai auga, kartais nesuvaldo situacijų ir suklumpa, o kartais — švenčia įspūdingas pergales.
  • Padidinkite vyro seksualini
  • Kaip padidinti lytiniu organu organa
  • As esu 29 metu narys
  • Normalus nario dydzio storis

Tik vertybiškai susitelkusi, turinti aiškius moralinius orientyrus, o ne pseudotapatybiniais lozungais susaistyta ES gali tapti stipria ir savo narėms palankia bendruomene. Ažubalis ir L. Kasčiūnas su kolegomis taip pat žada inicijuoti turą po Lietuvą, skirtą iš esmės pažvelgti į Lietuvos bei ES ateitį, ir kartu su šalies gyventojais ieškoti atsakymo, kokia galėtų būti lietuviškoji ES vizija. Jas įžiebė suvokimas, kad ES sunkiai dorojasi su dabar ją kamuojančiais iššūkiais, jos institucinė sąranga kelia vis daugiau klausimų, ir todėl ES kaip Europos valstybes vienijantis projektas susilaukia stiprėjančios piliečių kritikos ir skepticizmo.

ES ateities klausimas nebėra vien filosofų ar mokslininkų dėmesio centre — m.

ŠIANDIEN.info

Lietuva nebegali vien tik stebėti situaciją, atėjo metas patiems inicijuoti pokyčius ir turėti savo poziciją ES institucijų ir europiečių bendruomenės ateities klausimais. Todėl visų pirma, būtina sau atsakyti į esminius klausimus: kokios ES norime ir kaip ketiname realizuoti savo interesus šioje organizacijoje?

Kartu turime ieškoti atsakymo į dar vieną itin svarbų klausimą — kokiais vertybiniais pamatais turi remtis bendras Europos tautų gyvenimas? Europos bendrijos architektai labai aiškiai suvokė, jog viršvalstybinė politinė bendruomenė gali kelia demokratiška tik tuo atveju, jeigu remsis krikščioniškąja tradicija, jos siūloma vertybių hierarchija, kolektyvinės tapatybės saitais ir bendruomeniškumo ryšiais.

Kaip padidinti savo peni su vaizdo masazu

Deja, nuo tėvų-įkūrėjų perspėjimų buvo nutolta pradėjus bandyti kurti post-nacionalinę Europą ir taip keisti nacionalinių valstybių sistemą. Šie bandymai susilpnino atstovaujamąją demokratiją Europoje — juk nacionalinių valstybių sistema jei nera dideliu dydziu narys ne tik savarankiškų politinių ir kultūrinių bendruomenių, bet ir atstovaujamosios demokratijos lopšys. Šiandien ES institucijose dominuojanti ideologinė linija taip pat siekia sukurti post-krikščionišką Europą, o tai meta iššūkį ir ES tėvų-įkūrėjų numatytam Europos vienijimosi pagrindui.

Šiandien modeliuodami Europos ateities scenarijus ir kalbėdami apie skirtingas ES vizijas turime galvoti ne tik apie fiskalinės drausmės reguliavimo mechanizmų funkcionavimą, bankų sąjungos privalumus ar trūkumus, bet svarbiausia — apie idėjų, kolektyvinių saitų, bendros tapatybės ir tradicijų vaidmenį Europos Sąjungos gyvenime. Būtina konstatuoti, kad pastarojo dešimtmečio ES patirtis rodo didėjantį didžiųjų ES valstybių vaidmenį, bandant įtvirtinti savo interesus.

Taip jei nera dideliu dydziu narys vertinti pastaruosius Prancūzijos siūlymus dėl eurozonos biudžeto ir bendro eurozonos finansų ministro, taip pat ir Vokietijos inicijuotos ES bendros prieglobsčio sistemos kūrimą.

Algis Krupavičius. Seimo narių skaičiaus sumažinimas: būti ar nebūti?

Kitą pamatinį iššūkį Europos Sąjungai šiandien formuoja tai, jog vis daugiau valstybių narių visuomenių skeptiškai vertina Briuselio viršnacionalinių institucijų ir valstybių narių santykių būklę. Smukęs palaikymas integracijos projektui ypač akivaizdus ES valstybių senbuvių visuomenėse ir atsispindi rinkimų rezultatų pokyčiuose stiprėja radikalios politinės jėgosir tai akivaizdžiai perspėja, kad ES rizikinga toliau laikytis neapmąstytos integracijos gilinimo krypties.

Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip Gytis Pankūnas, LRT.

Finansų ir nelegalių imigrantų krizės bei ES pasirinkti jų sprendimo būdai tik pagilino šią problemą. Siekiant visavertiškai apmąstyti ES ateitį, reikia vertinti ne tik ES institucijų ar didžiųjų valstybių vizijas, bet ir atidžiai išanalizuoti Vidurio Europos šalių siūlymus. Vidurio ir Rytų Europos šalių piliečiai nenori būti suvokiami kaip antraeiliai nariai.

Šiandien ES valstybės narės formuluoja savo požiūrį kintančios geopolitinės situacijos ir įvairių ES raidos scenarijų akivaizdoje. Tai įmanoma padaryti tik rimtos susidariusios padėties analizės pagrindu, apmąsčius Lietuvos buvimo ES patirtį. Šiems svarstymams ateityje taip pat būtinas didelis visos Lietuvos visuomenės ir atskirų sričių ekspertų įtraukimas, siekiant plačiausio visuomenės sutarimo ir atitikties nacionaliniams Lietuvos interesams. Kita vertus, valstybės nenori būti integruojamos ten, kur nėra tuo suinteresuotos.

Tolesnis ES vystymasis neturėtų priklausyti nuo didžiausią struktūrinę galią turinčių ES valstybių narių interesų ar ES viduje jų kelia koalicijų. Tvari ES ateitis gali būti pasiekta tik esminius sprendimus priimant visų narių konsensusu.

Padidejes narys internete

Lietuvos buvimo ES patirtis turi būti įvertinta aštriausių — socialinės ir regionų atskirties, masinės emigracijos, skurdo, nacionalinio tapatumo, saugumo — klausimų požiūriu. Lietuvos Europos politika turi remtis šiais pamatiniais principais: Narystė ES — tai Lietuvos priklausymo Vakarų bendruomenei pamatas.

  1. Vyriski vaizdo irasai su issipletusi nariu
  2. Algis Krupavičius. Seimo narių skaičiaus sumažinimas: būti ar nebūti? - DELFI
  3. Mano ūkis - Praktinis požiūris į kooperatyvų problemas
  4. Didelis penis, koks dydis yra
  5. Kaip padidinti nario dydi d

Lietuva turi išsivaduoti iš post-kolonialistinio mąstymo spąstų. Post-kolonijiniu provincijos mentalitetu prisotintas sprendimų priėmimas remiasi prielaida, kad visi kiti yra stipresni ar išmanesni, todėl neva prie jų reikia prisitaikyti arba deleguoti dalį savo suvereniteto.

Nors kai kurie parlamento nariai akcentavo projekto brangumą ir netgi jis pavadintas galimai korupciniu, Seimas po svarstymo šiam projektui pritarė. Klaipėdos liberalų sąjūdžio atstovai apsisprendė: Marių vienmandatėje apygardoje, kurioje į Seimą anksčiau buvo renkamas liberalų lyderis Eligijus Masiulis, priimtas sprendimas kelti E.

Toks kelias yra klaidingas. Lietuva pati turi būti kūrėja, pasitelkusi ES institucijas, formuodama tarpvalstybines koalicijas stiprinti valstybės gerovę, saugumą ir suverenitetą; ES yra valstybių narių sąjunga. Nacionalinių valstybių sistema — ne tik savarankiškų politinių ir kultūrinių bendruomenių, bet ir atstovaujamosios demokratijos lopšys. Turime vengti situacijų, kai iniciatyvos ES viduje būtų orientuotos į valstybių narių suvereniteto siaurinimą, apeinant arba ignoruojant tam nepritariančių valstybių poziciją.

„Cgates“ kelias: nuo televizijos mikrorajone iki rinkos aukštumų

Lietuva turi rimtai apmąstyti kiekvieną žingsnį plečiant ES galias į naujas politikos sritis. Turime vadovautis nuostata: geriau ES daro mažiau, bet efektyviau; Europos Sąjungos integracija turi būti gilinama tik tose srityse, kurios tarnauja Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams. Turime remti Europos integraciją tose srityse, kur Lietuva yra jautri išorės spaudimui, o integracija gali sustiprinti mūsų saugumą.

Tai turėtų būti mūsų Europos geopolitinio kodo pamatu; Negalima vengti debatų valstybėms narėms jautriausiais klausimais, kadangi diskusijų vengimas ir nepatogių klausimų šalinimas iš darbotvarkės, o ne jų sprendimas skatina antieuropines nuotaikas. Lietuva neturi šalintis jei nera dideliu dydziu narys diskusijų su dominuojančiais diskursais, skatinančiais neigiamas tendencijas ES viduje, ypač tais atvejais, kai kelia ar kitos valstybės narės yra politiškai marginalizuojamos; ES galios centru turi likti Europos Vadovų Taryba, kur lygiateisiškai atstovaujamos visos valstybės narės.

Lietuva turi nepritarti siūlymams plėsti kvalifikuotos balsų daugumos principą, ypač turint galvoje, jog po Jungtinės Karalystės pasitraukimo sprendimai pagal šį principą negalės būti priimti jei nera dideliu dydziu narys vienos iš keturių didžiųjų ES narių jei nera dideliu dydziu narys Vokietijos, Prancūzijos, Italijos arba Ispanijos.

Nuorodos kopijavimas

Apie Europos demokratiją, solidarumą ir subsidiarumą ES šalių tarpusavio solidarumas, ypač krizinėse situacijose, yra būtina sėkmingos Bendrijos raidos sąlyga. Tačiau neįmanoma reikalauti solidaraus palaikymo nepagrįstiems ir neefektyviems sprendimams.

Tokia parama būtų kenkimas pačiai ES. Sprendimai ES mastu turi būti priimami tik įvertinus visas galimas jų pasekmes ES šalių gerovei, saugumui bei ES šalių piliečių prioritetams.

Lietuva neturi pritarti didžiųjų valstybių ar ES institucijų atstovų bandymams diegti tarpvalstybinį solidarumą iš esmės prievartiniu būdu, grasinant ekonominėmis sankcijomis. Savanoriškas, o ne priverstinis solidarumas gali pasireikšti įvairiais indėlio į konkrečios problemos sprendimą būdais ir pasirinkimo laisvė privalo būti užtikrinta.

Solidarumas privalo ir vėl tapti viena pagrindinių Bendrijos vertybių. Ekonomiškai labiau išsivysčiusios valstybės turi jausti įsipareigojimą atsižvelgti į atsiliekančių bendruomenės šalių interesus. Vis dažniau girdima kritika ir dėl demokratijos ES viduje trūkumo. Siekiant užtikrinti didesnį demokratiškumą, būtina žvelgti į ES interesus, kaip bendrą visų valstybių narių interesų vardiklį.

ES jei nera dideliu dydziu narys tapti įmone, kurios sprendimus lemia didžiausi jos dalininkai.

Gerbiamasis skaitytojau,

Vadovaujantis lygiu valstybių suvereniteto traktavimu, ES privalo ir vėl tapti lygių valstybių narių nepriklausomai nuo dydžio, gyventojų skaičiaus ar ekonominio potencialo sąjunga. Todėl balsavimai ES Taryboje vadovaujantis kvalifikuotos daugumos principu yra neteisingas ir mažiau demokratiškas nei balsavimai vadovaujantis vienbalsiškumo principu, todėl turi būti kritiškai įvertintas kvalifikuotos daugumos balsavimo procedūros taikymas.

Taip pat būtina užkirsti kelią didžiųjų valstybių ir kai kurių eurozonai priklausančių šalių siekiui padidinti grupės sprendimų įtaką visai ES. Lietuva privalo siekti išlaikyti egzistuojantį institucijų galių balansą ES ir nepritarti Europos Vadovų Tarybos galių mažinimui.

Ypatingai svarbus klausimas — Europos Komisijos pirmininko skyrimo iniciatyvos grąžinimas Vadovų Tarybai.