Auksas — elementas aptinkamas uolienose žvynelių ar gryno metalo luitų pavidalu. Analogiškai helio skaičius yra du, ličio — trys, ir taip toliau. Vandenilio daugiausia, paskui lyginį atominį skaičių turinčių elementų gausiau, nei nelyginių, už geležį sunkesnių reikšmingai mažiau, nei lengvesnių. Vandenilio izotopų cheminės ir fizikinės savybės skirtingos, tas skirtumas ryškesnis negu bet kurių kitų elementų. Tačiau jie negali skrieti pernelyg greitai, kad branduoliai neprasilenktų ar nesuardytų vienas kito, susidūrę kaktomuša, kaip vyksta LHC. Cheminis elementas žymimas viena ar dviem lotyniško pavadinimo raidėmis cheminiai simboliai ir atominiu skaičiumi, kuris lygus branduolio krūviui.

Vėliau atrastų metalų pavadinimai paprastai turi galūnę — is. Pavyzdžiui, plutonis buvo atrastas ir pavadintas m.

Ankstyvieji atradimai: metalai Keletas elementų randami Žemės plutoje kaip grynosios medžiagos. Auksas — elementas aptinkamas uolienose žvynelių ar gryno metalo luitų pavidalu.

Konstanta-42

Taip yra todėl, kad jis sunkiai jungiasi su kitais elementais. Pirmą kartą auksas buvo išskirtas ir panaudotas prieš metų. Esminis skirtumas, kodėl sunkesni cheminiai elementai gali formuotis žvaigždėse, bet ne Didžiojo sprogimo metu — laikas.

Taip yra todėl, nes kitas sunkesnis branduolys, kuris gali susiformuoti iš helio litis ir berilis yra nestabilūs ir žvaigždžių gelmėse yra tik sunaikinami yra anglis.

Ar nario storis daro

Tam reikia, kad vienu metu susidurtų ne du, o iškart trys branduoliai. Kur dingo litis? Pirmosios sekundės po Didžiojo sprogimo ir kodėl litis yra toks išskirtinis? Toliau, vis labiau kaistant žvaigždės gelmėms, palaipsniui susiformuoja visi cheminiai elementai iki geležies per protonų vandenilio branduolių ar alfa helio branduolių pagavos reakcijas.

Branduolinė sintezė žvaigždžių gelmėse pasibaigia ties geležimi — sunkesnių branduolių sintetinimui energijos reikia daugiau, nei išskiriama sintezės metu.

Sunkesni už geležį cheminiai elementai susiformuoja per neutronų pagavos reakcijas. Dalies termobranduolinių sintezės reakcijų šalutinis produktas yra laisvi laisvi neutronai.

Dan Dennett: Responding to Pastor Rick Warren

Jie ilgainiui gali prisijungti prie geležies, o vėliau ir sunkesnių branduolių. Priklausomai nuo neutronų srauto, jie gali jungtis greičiau, nei skyla radioaktyvūs branduoliai, arba lėčiau. Tam žvaigždė turi evoliucionuoti iki supernovos stadijos, kai termobranduolinė sintezė, pasiekusi geležies stadiją, tiesiog nebegali kompensuoti gravitacijos ir pradeda toliau kolapsuoti, kristi į save, kol jos centrinė dalis pasiekia būseną, kai slėgis gali kompensuoti gravitacinį kolapsą.

Šį slėgį galima sukurti protonams virstant neutronais. Elementu tada vadino greičiau esminę savybę, o ne konkrečią medžiagą.

Per trumpa laika padidinti nari

Senovėje buvo žinomi 7 metalai — varis, auksas, sidabras, geležis, švinas, alavas, gyvsidabris ir 2 nemetalai — anglis ir siera. Šiuolaikinę cheminio elemento sąvoką veikale Chemikas skeptikas The Sceptical Chymist suformulavo R. Daltonas Didžioji Britanija apibrėžė cheminį elementą kaip vieną atomų rūšį, atominės masės vienetu paėmė lengviausio elemento — vandenilio — masę. Masyvesnėse žvaigždėse degimas tęsiasi iki ojo elemento, geležies.

Tęsiasi jis todėl, kad degimo metu išsiskirianti energija sukuria pakankamą slėgį, kuri vis dar gali palaikyti žvaigždę nekolapsuojančią.

Cheminis elementas

Tačiau gaminant sunkesnius už geležį elementus energija jau nebe išskiriama, o sugeriama; kitaip tariant, norint prie geležies prijungti dar vieną helio branduolį reikia sunaudoti daugiau energijos, nei išskiriama susijungimo metu. Tokios reakcijos nesulaiko žvaigždės nuo kolapso ir įvyksta supernovos sprogimas.

Bet tai nereiškia, kad reakcijos nevyksta — sprogimo metu išsiskiria pakankamai energijos, kad elementai jungtųsi toliau. Taip susiformuoja už geležį sunkesni cheminiai elementai, o bendras juos formuojančių reakcijų pavadinimas yra r-procesas.

Galvaninis elementas

Todėl, kad procesas yra greitas rapid. Yra ir alternatyva — s-procesas slowvykstantis žvaigždžių atmosferose. Jo metu taip pat susiformuoja sunkūs cheminiai elementai, bet jis vyksta lėčiau.

Visgi abiejų procesų esmė yra panaši — jie remiasi neutronų pagavimu. Cheminis elementas arba jo branduolys prisijungia neutroną r-proceso atveju tai vyksta dažnai, branduolys yra bombarduojamas energingais neutronais, s-proceso metu — lėtai, gal sykį per šimtą metų vienam konkrečiai paimtam branduoliui arba kelis, tampa nestabilus ir jame įvyksta beta skilimas.

Beta skilimo metu neutronas virsta protonu, o iš sistemos išspinduliuojamas elektronas ir elektroninis antineutrinas. Taigi staiga branduolyje atsirado vienu protonu daugiau — turime vienetu didesnio atominio skaičiaus elementą.

Ir s- ir r-procesas sukuria maždaug po pusę už geležį sunkesnių cheminių elementų nors kiekvieno atskiro elemento sukūrimui abu procesai įtakos turi nevienodai. Cheminių elementų gausa Saulės sistemoje Visatoje pasiskirstymas panašus.

Nariu tipai Padidinti operacijas

Vandenilio daugiausia, paskui lyginį atominį skaičių turinčių elementų gausiau, nei nelyginių, už geležį sunkesnių reikšmingai mažiau, nei lengvesnių. Juk jei pagrindinis elementų gamybos būdas yra helio prisijungimas, tai iš kur atsiranda, pavyzdžiui, boras penktas elementas ar azotas septintas?

Kai kurie iš šių elementų, ypač sunkesni už anglį, susiformuoja r- ir s- procesų metu, nes šie procesai vyksta aplinkose, kuriose yra ne tik geležies, bet ir lengvesnių helio degimo produktų. Kai kurie elementai, pavyzdžiui natris, susidaro žvaigždės evoliucijos metu, degant kitiems alfa proceso produktams. Radioaktyvieji izotopai daugiausia naudojami medicinoje, geologijoje, biologijoje, biochemijoje, energetikoje, chemijos ir karo pramonėje.

Izotopo terminą pradėjo vartoti F. Soddy juo pavadindamas to paties cheminio elemento skirtingos masės atomus.