Valstybės narės nebuvo pasirengusios po II pasaulinio karo atgautą ir ką tik sutvirtintą savo nacionalinių valstybių struktūrą paaukoti Europos federacinės valstybės idėjai. Lygiai taip pat, sekant sena gera tradicija sutartis pavadinti pagal jų pasirašymo vietą, ši Reformų sutartis pavadinta Lisabonos sutartimi. Palyginti su įprastais tarptautiniais valstybių ryšiais, esminė ES naujovė ta, kad valstybės narės dėl ES atsisakė savo suvereniteto dalies ir pačiai Sąjungai suteikė nuo valstybių narių nepriklausomus įgaliojimus.

Pasiūlymo pagrindas Kolizinių teisės normų suderinamumo siekiant įgyvendinti teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą svarba buvo patvirtinta Vienos veiksmų plane[3]. Tarybos ir Komisijos veiksmų šiai programai įgyvendinti plane numatyta, kad m.

Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir institucijomis rezultatai Nariu normu aspektai poveikio analizė Šis pasiūlymas pateikiamas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, institucijomis ir pilietine visuomene, atliktų visų pirma rengiant m. Briuselyje vykusio atviro posėdžio rezultatus. Maždaug 80 atsakymų[8], kuriuos vyriausybės, universitetai, teisininkai ir kiti ekonomikos dalyviai pateikė į žaliąją knygą, patvirtino, kad Romos konvencija yra ne tik gerai žinoma, bet ir labai vertinama teisinė priemonė atitinkamuose sluoksniuose, kurių dauguma pasisakė už jos pavertimą Bendrijos reglamentu, nors ir patvirtino, jog būtina modernizuoti tam tikras jos normas.

Be to, Komisija m. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos Parlamentas atitinkamai m. Atsižvelgdama į ribotą šio pasiūlymo poveikį esamoms teisės normoms ir atitinkamiems sluoksniams, Komisija nusprendė nerengti formalios poveikio analizės. Pasiūlymu siekiama ne sukurti naują teisės normų sistemą, o esamą konvenciją paversti Bendrijos teisine priemone.

Be to, atlikus tam tikrus pakeitimus, būtų galima modernizuoti kai kurias Romos konvencijos nuostatas ir jas aiškiau bei tiksliau apibrėžti — taip joms būtų suteikiama daugiau teisinio tikrumo, tačiau naujų elementų, kurie galėtų iš pagrindų pakeisti esamą teisinę sistemą, neįtraukiama. Visi pakeitimai parengti remiantis plačių, Komisijos surengtų ir visuomenei lengvai prieinamų konsultacijų šioje srityje rezultatais.

Išsamesnės informacijos apie įtrauktų pakeitimų pobūdį ir poveikį reikia ieškoti konkretaus straipsnio pastabose žr.

socialinės normos - Visuotinė lietuvių enciklopedija

Teisiniai pasiūlymo aspektai 3. Teisinis pagrindas Nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo kolizines teisės normas reglamentuoja EB sutarties 61 straipsnio c punktas. Pagal EB sutarties su pakeitimais, padarytais Nicos sutartimi, 67 straipsnį reglamentas bus priimtas pagal EB sutarties straipsnyje apibrėžtą bendro sprendimų priėmimo procedūrą.

Kolizinių teisės normų, susijusių su sutartinėms prievolėms, suderinimas yra būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui. Pagal protokolą dėl Danijos, EB sutarties IV antraštinė dalis, kurioje apibrėžti šiame pasiūlyme nagrinėjami klausimai, šiai šaliai negalioja.

Ji negalioja ir Airijai bei Jungtinei Karalystei, išskyrus atvejį, kai šios šalys pasinaudoja savo teise prisijungti prie šios iniciatyvos prie Sutarties pridedame protokole nustatytomis sąlygomis.

Subsidiarumo ir proporcingumo principai Pasiūlymo tikslo, t.

Socialinės normos funkcijos, esmė Socialinės normos funkcija — padėti atskirti, kas priklauso ir kas nepriklauso konkrečiai socialinei grupei. Elgdamasis taip, kaip grupė mano esant tinkama, individas parodo kitiems žmonėms ir saukad jis priklauso grupei. Socialinės normos vykdymas pagrįstas abipuse nauda ir valstybės ar visuomenės poveikio priemonėmis. Socialinės normos nėra universalios, jos nuolat kinta ir tam tikros kultūros, socialinės klasės ar socialinės grupės atstovams priimtinos tam tikromis aplinkybėmis.

Taigi pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Bendrija gali imtis priemonių. Be Nariu normu aspektai, kolizinių teisės normų derinimo priemonės, kuriomis suteikiama daugiau teisinio tikrumo, tačiau kurios nereikalauja materialinės sutarčių teisės suderinimo, nepažeidžia minėtame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo. Priešingai, jei valstybės narės turėtų tam tikrą veikimo laisvę šioms normoms perkelti į nacionalinę teisę, vėl įsigaliotų teisinis netikrumas, kurį pasiūlymu kaip tik siekiama panaikinti.

Pasiūlymo nuostatų analizė 4. Su teisinės priemonės pobūdžiu susiję pakeitimai Be esminių pakeitimų 4. Be to, du konvencijos protokolai dėl Teisingumo Teismo teikiamo konvencijos interpretavimo netenka pagrindo. Pakeitimai, kuriais siekiama modernizuoti Romos konvencijos normas Atsižvelgiant į konvencijos ir siūlomo reglamento panašumus, analizuojamos tik iš esmės Konvenciją pakeičiančios nuostatos. F punkte į vieną taisyklę apjungiami e punktas ir konvencijos f punkte nurodytos įmonių teisės aspektai.

Pirmasis konvencijos f punkto sakinys išbraukiamas, nes įtraukiama nauja atstovavimą reglamentuojanti norma 7 straipsnis. Siekiant sustiprinti laisvos valios principą, vieną pagrindinių konvencijos teiginių, 2 dalyje šalims numatoma galimybė pasirinkti, kaip taikytiną teisę, nevalstybinę teisę. Taikoma formuluote siekiama sudaryti galimybę pasirinkti UNIDROIT Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto principus, Principles of European Contract Law Europos sutarčių teisės principus arba prireikus būsimų neprivalomų Bendrijos teisinių priemonių principus, tačiau draudžiama pasirinkti gan netikslią lex mercatoria ar tarptautinės bendrijos menkai pripažintas privatinės teisės sistemas.

Kaip ir Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių 7 straipsnio 2 dalyje, dokumente nurodoma kokių imtis veiksmų, kai tam tikri sutarčių aspektai nėra aiškiai apibrėžti pasirinktoje nevalstybinėje teisėje. Kadangi šios teisinės priemonės kertinis akmuo yra pasirinkimo laisvė, teisė, taikytina šalims jos nepasirinkus, turi būti kuo tikslesnė ir kuo lengviau numatoma, kad šalys galėtų nuspręsti, ar jos ketina pasinaudoti tokia laisve ar neketina.

52005PC0650

Kalbant apie įvairioms sutarčių rūšims siūlomus sprendimus, tik dėl g ir h punktuose pasiūlytų sprendimų valstybėse narėse vyko diskusijos ir netgi buvo priimti prieštaringi teismo sprendimai, susiję su tipiškos Nariu normu aspektai apibrėžimu. Siūlomų sprendimų pagrindą sudaro tai, kad Bendrijos materialinės teisės tikslas yra apsaugoti asmenį, kuriam suteikiama franšizė, ir platintoją, kaip silpnąją šalį.

Iš tiesų, atsakymuose į žaliąją knygą konvencijoje pateiktas sprendimas buvo ne kartą kritikuotas, nes dažnai klaidino: t. Ginčo atveju toks sudėtingas sprendimas reiškia papildomas teismo proceso išlaidas, kurios yra juo labiau nepagrįstos, kad dažnai vartotojo teikiamo ieškinio suma būna nedidelė. Iš dviejų galimų sprendimų siekiant išvengti painiavos — visų specialisto teisės nuostatų arba visų vartotojo teisės nuostatų taikymo — tik pastarasis suderinamas su Sutartyje nustatyta aukšto lygio vartotojo apsaugos sąlyga.

Šis sprendimas atrodo priimtinas ir ekonominiu atžvilgiu: vartotojas tik retkarčiais perka užsienyje, tačiau dauguma užsienio prekyba užsiimančių specialistų su kitomis teisinėmis sistemomis susipažinti skirtas sąnaudas gali paskirstyti tarp įvairių ūkinių operacijų. Faktiškai šis sprendimas nekeičia iš esmės specialisto, kuris, rengdamas tipines sutartis, pirmiausia susiduria su sunkumais, kai reikia laikytis privalomųjų vartojimo teisės nuostatų, padėties; jau konvencijoje šiomis privalomosiomis nuostatomis laikomos šalies, kurioje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisės nuostatos.

Kalbant apie kitas sąlygas, kurias šalys gali nustatyti savo nuožiūra, svarbiausia, kad šalys turėtų laisvę rengti savo sutartis; taigi nesvarbu, ar šias sąlygas reglamentuoja vienos šalies teisė, ar kitos.

EUR-Lex - PC - LT

Pirmajame sakinyje primenama, kad vartotojo kontrahentas, Teisingumo Teismo išnagrinėta sąvoka, yra specialistas. Tačiau svetainė, kuri vartotojams iš viso pasaulio siūlo informaciją apie kokį nors gaminį, bet sudaryti sutarties juos siunčia pas vietinį platintoją ar įgaliotinį, nesiekia sudaryti nuotolinių sutarčių.

Priešingai negu konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje, siūlomame reglamente nereikalaujama, kad vartotojas imtųsi veiksmų, reikalingų sutarčiai sudaryti, šalyje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nes ši sąlyga neturi prasmės per internetą sudarytų sutarčių atveju.

Tačiau į paskutinį šios dalies sakinį įtraukiama apsaugos sąlyga, kuria siekiama apsaugoti specialistą, pavyzdžiui, jam sutikus sudaryti sutartį su vartotoju, nurodžiusiu klaidingą savo nuolatinę gyvenamąją vietą; sudarydamas sutartį per internetą, specialistas turi pats patikrinti, ar jo tipinė forma jam leidžia nustatyti vartotojo gyvenamąją vietą. Siūlomame reglamente daugiau neteikiamas sutarčių, kurioms taikoma speciali nuostata, sąrašas; todėl jo dalykinė taikymo sritis nuo šiol apima visas su vartotojais sudarytas sutartis, išskyrus aiškiai į 3 dalį neįtrauktas sutartis.

Toks pakeitimas visų pirma sudaro galimybę taikyti šią normą lėktuvų personalui, jei yra tvirtas pagrindas, kuriuo remiantis organizuojamas darbas, o personalas vykdo kitas prievoles savo darbdavio atžvilgiu registracija, saugumo kontrolė.

Taigi 2 dalies b punktas bus taikomas rečiau. Teisėjai raginami atsižvelgti į šalių ketinimus. Kadangi šią konvenciją pasirašė ir arba ratifikavo tik trys valstybės narės, be to, nacionaliniai teisiniai sprendimai buvo suderinti, šį klausimą reikia apibrėžti. Siūlomas reglamentas apjungia į vieną straipsnį visas teisinius santykius, kylančius iš sutarties, sudarytos per tarpininką, reglamentuojančias normas.

Siekiant palengvinti sutarčių ar vienašalių aktų nuostatas dėl galiojimo formos atžvilgiu, įtraukiami papildomi alternatyvūs faktoriai. Specifinių požymių įgijusios paprotinės socialinės normos tampa teisinėmis, jas gina valstybė kartais pasitelkdama tam tikras prievartos formas. Korporatyvinės socialinės normos reguliuoja santykius įvairiose visuomeninėse, nevyriausybinėse organizacijose, judėjimuose, nustato jų narių elgsenos standartus, teises, pareigas ir atsakomybę, apibrėžia veiklos ir struktūrinius principus.

Šių socialinių normų dažniausiai laikomasi savanoriškai, nes tikima jų teisingumu. Tokios socialinės normos negali prieštarauti teisės ir doros normoms, todėl valstybė turi jas kontroliuoti. Ekonominės socialinės normos reguliuoja santykius ekonomikos srityje, yra susijusios su nuosavybės formų sąveika, gamyba, materialių gėrybių paskirstymu ir naudojimu.

Politinės socialinės normos reguliuoja socialinių grupių, tautų, piliečių, valstybės santykius, yra susijusios su kova dėl valdžios ir jos sprendimų įgyvendinimo, taip pat su tarptautiniais santykiais ir politinių sistemų kitomis grandimis. Tokios socialinių normų išraiškos formos — manifestaipolitinės deklaracijospolitinių partijų ir politikų veikla.

Religinės socialinės normos — tai specifiniai apeiginiai apeigos veiksmai, reguliuojantys santykius religijos srityje. Religinio pobūdžio raštuose, kanonuose įtvirtinti tikinčiojo elgsenos standartai. Kai kuriose teokratinėse valstybėse vyraujanti religija įtvirtina ir teisinę tradiciją.

Socialinių normų svarbiausiais tyrėjais laikomi É. Durkheimas Prancūzija; tyrė taisyklių norminį poveikįT. Įkūrus ES sukurtas ir Europos ilgalaikės taikos plano pagrindas, dėl kurio karas tarp valstybių narių neįmanomas.

Tai įrodo 70 metų Europoje vyravusi Nariu normu aspektai. Kuo daugiau Europos valstybių prisijungia prie šio ilgalaikės taikos plano, tuo jis tampa stipresnis. Šiuo požiūriu pastarieji ES plėtros etapai buvo svarbus indėlis į Europos ilgalaikės taikos plano stiprinimą. Leitmotyvai — vienybė ir lygybė Vienybė yra leitmotyvas. Tik kai Europos valstybės, atsižvelgdamos į savo savitumus, dirba ir veikia išvien, gali būti išspręstos esminės dabarties problemos.

Daugelio nuomone, be Europos integracijos Europoje ir pasaulyje neįmanoma užtikrinti ir išsaugoti taikos, demokratijos ir teisinės valstybės, ekonominės gerovės ir socialinio saugumo. Nedarbas, nepakankamas augimas, energijos tiekimo saugumas, aplinkos tarša — tai jau seniai ne nacionalinės problemos ir išspręsti Nariu normu aspektai nacionaliniu lygmeniu neįmanoma.

Tik ES lygmeniu galima sukurti stabilią ekonomikos sistemą, tik bendromis Europos pastangomis galima sukurti tokią tarptautinę ekonominę politiką, kuria būtų galima pagerinti Europos ekonomikos pajėgumą ir įtvirtinti socialinę teisinę valstybę. Europa be savo vidinio susitelkimo negali apginti savo politinės ir ekonominės nepriklausomybės nuo likusio pasaulio, atgauti įtakos pasaulyje ir užtikrinti savo dalyvavimo pasaulio politikoje. ES pastangos užtikrinti taiką, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises buvo pažymėtos m.

Vienybė galima tik ten, kur yra lygybė. Nė vienas Sąjungos pilietis dėl savo pilietybės negali būti statomas į blogesnę padėtį, t. Turi būti kovojama su nevienodu požiūriu dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Pagrindinių teisių chartijoje šiais požymiais neapsiribojama — joje draudžiama diskriminacija ir dėl odos spalvos, genetinių bruožų, kalbos, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties ar gimimo.

Be to, visi Sąjungos piliečiai lygūs prieš įstatymą. Valstybėms narėms lygybės principas reiškia, kad nė viena neturi viršenybės prieš kitą ir kad prigimtiniai skirtumai, kaip antai šalies dydis, gyventojų skaičius ir skirtingos struktūros, gali būti vertinami tik laikantis lygybės principo. Nariu normu aspektai laisvės Taika, vienybė ir lygybė kartu suteikia laisvę.

Dabar jau 28 valstybių ryšiais sukūrus didelę erdvę kartu suteikiama judėjimo laisvė už nacionalinių ribų. Pirmiausia tai darbuotojų judėjimo laisvė, įsisteigimo laisvė, laisvė teikti paslaugas, prekių judėjimo laisvė ir kapitalo judėjimo laisvė. Šiomis pagrindinėmis laisvėmis užtikrinama galimybė verslininkams laisvai priimti sprendimus, darbuotojams laisvai pasirinkti darbo vietą, vartotojams laisvai rinktis iš įvairiausių produktų.

Dėl laisvos konkurencijos verslininkai savo pasiūlą gali nukreipti nepalyginamai didesniam skaičiui vartotojų. Darbuotojai visoje ES erdvėje gali ieškoti darbo ir keisti jį pagal savo norus ir interesus.

Vartotojai iš prekių, kurių pasiūla dėl didesnės konkurencijos yra daug platesnė, gali pasirinkti pigiausią ir geriausią.

Tačiau įstojus į ES stojimo sutartyje dažnai nustatomos pereinamojo laikotarpio taisyklės, ypač susijusios su laisvu darbuotojų judėjimu, paslaugų ir įsisteigimo laisve.

Šios taisyklės esančioms ES valstybėms narėms suteikia teisę iki septynerių metų šias pagrindines teises narystės siekiančių šalių piliečiams taikyti pagal nacionalinės teisės nuostatas arba pagal esamus dvišalius susitarimus. Solidarumo principas Solidarumas yra būtina laisvės pataisa, nes dėl beatodairiško naudojimosi laisve visada nukenčia kiti. Todėl norint, kad bendrijos tvarka išliktų, visada kaip esminį principą reikia pripažinti jos narių solidarumą, o naudą, t.

Pagarba nacionaliniam tapatumui Valstybių narių nacionalinis tapatumas gerbiamas. Valstybės narės ES turi ne susilieti, o su savo nacionaliniais savitumais į ją įsilieti. Būtent iš nacionalinių savitumų ir tapatumų įvairovės ES semiasi dvasinių ir moralinių jėgų, kurios savo ruožtu panaudojamos bendros visumos labui.

Saugumo poreikis Pagaliau visos šios pagrindinės vertybės priklauso nuo saugumo. Ypač po m. Nuolat stiprinamas policijos ir teisminis bendradarbiavimas, bendrų išorinių ES sienų apsauga. Tačiau saugumas Europoje reiškia ir socialinę visų ES gyvenančių piliečių apsaugą, darbo vietų saugumą ir verslo priemonių, kurių imamasi pasitikint verslo aplinkos pastovumu, saugumą.

Todėl šiuo atžvilgiu ES institucijos raginamos piliečių ir įmonių ateičiai suteikti apibrėžtumo, o sąlygoms, nuo kurių jie priklauso — pastovumo. Pagrindinės teisės Pagrindinių vertybių ir esminių vertybių sampratoms, kuriomis grindžiama ES, priklauso ir individualios pagrindinės Sąjungos Nariu normu aspektai teisės.

Europos istoriją daugiau kaip du šimtmečius ženklino nuolatinės pastangos stiprinti pagrindinių teisių apsaugą. Ypač tai pasakytina apie ES valstybes nares, kurių teisėtvarka grindžiama pagarba teisei ir orumui bei kiekvieno asmens laisve ir galimybėmis vystytis.

Be to, sudaryta daugybė tarptautinių susitarimų dėl žmogaus teisių apsaugos, iš jų Europai ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija Europos žmogaus teisių konvencija, EŽTK. Bendrieji Bendrijos teisės sistemos principai iš pradžių formavosi pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pradėtą palyginti vėlai, būtent m.

Pasiūlymo aplinkybės 1. Istorinės ir objektyviosios pasiūlymo aplinkybės m. Briuselio konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo numatyta, kad ieškovas turi teisę pasirinkti iš kelių teismų, o tai kelia pavojų, kad tam tikra šalis pasirinks vienos ar kitos valstybės narės teismą tik dėl to, kad pastarojo teismo taikoma teisė jai bus palankesnė.

Iki tol Teisingumo Teismas visus su pagrindine teise susijusius skundus atmesdavo aiškindamas tuo, kad su nacionalinės konstitucinės teisės klausimais susijusios problemos nebuvo jo prerogatyva. Šią savo poziciją Teisingumo Teismas turėjo pakeisti ypač dėl jo paties pagrįsto Sąjungos teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principo, nes ši viršenybė įmanoma tik jei Sąjungos teise bus galima užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, lygiavertę nacionalinių konstitucijų Nariu normu aspektai apsaugai.

Nors Teisingumo Teismas jau aiškindamas Sąjungos teisės aktą priėjo prie išvados, kad pavardės nurodyti nereikia, ir, ar tai yra pagrindinių teisių pažeidimas, iš tikrųjų tirti jau nebereikėjo, baigdamas jis konstatavo, kad ir pagrindinių teisių užtikrinimas priklauso bendriesiems Sąjungos teisės sistemos principams, kurių laikymąsi turi užtikrinti Teisingumo Teismas. Taip Teisingumo Teismas pirmą kartą pripažino pačios ES pagrindinių teisių sistemos egzistavimą.

Atskiras pagrindinių teisių užtikrinimo nuostatas Teisingumo Teismas pirmiausia išvedė iš kai kurių Sutarčių nuostatų. Tai ypač pasakytina apie nemažai diskriminacijos draudimų, kuriais išreiškiami atitinkamai ypatingi bendrojo lygybės principo aspektai. Pavyzdžiui, bet kokios diskriminacijos dėl pilietybės draudimas SESV 18 straipsniskova su nevienodu požiūriu dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos SESV 10 straipsnisvienodas prekių ir asmenų traktavimas keturių pagrindinių laisvių atžvilgiu laisvas prekių judėjimas, SESV 34 straipsnis ; laisvas asmenų judėjimas, SESV 45 straipsnis ; įsisteigimo laisvė, SESV 49 straipsnis ; laisvė teikti paslaugas, SESV 57 straipsniskonkurencijos laisvė SESV ir kt.

Keturias pagrindines ES laisves, kuriomis užtikrinamos pagrindinės profesinio gyvenimo laisvės, galima laikyti ir Bendrijos judėjimo laisvės ir laisvės pasirinkti profesiją pagrindine teise.

Sąjungos teise grindžiamus pagrindinių teisių apsaugos principus Teisingumo Teismas nuolat tobulina ir pildo kitomis pagrindinėmis teisėmis, pripažindamas bendruosius teisės principus, kuriuos jis konkretino remdamasis, viena vertus, bendromis valstybių narių Nariu normu aspektai tradicijomis, antra vertus, tarptautinėmis sutartimis dėl žmogaus teisių apsaugos, kurias sudarant dalyvavo valstybės narės.

Pastarasis teiginys ypač pasakytinas apie EŽTKkuri, formuluojant Sąjungos pagrindinių teisių turinį, yra svarbus orientyras dėl jų apsaugos reikalavimų. Šiuo pagrindu Teisingumo Teismas kaip ES teisėtvarka užtikrinamas pagrindines teises pripažino tokias pagrindines teises kaip nuosavybės teisė, laisvė pasirinkti profesiją, būsto neliečiamybė, saviraiškos laisvė, bendroji asmeninė neturtinė teisė, šeimos apsauga pavyzdžiui, teisė atvykti darbuotojų migrantų šeimos nariamsekonominė laisvė, religinių įsitikinimų ir tikėjimo laisvė bei nemažai procesinių pagrindinių teisių, kaip antai teisės būti išklausytam principas, iš bendrosios teisės angl.

Ypač svarbus vienodo požiūrio principas, nuolat taikomas teisiniuose ginčuose. Bendriausioje šio principo apibrėžtyje sakoma, kad į panašias aplinkybes negalima žiūrėti skirtingai, nebent diferenciacija būtų objektyviai pagrįsta. Tačiau, remiantis Teisingumo Teismo praktika, vienodo požiūrio principas nereiškia, kad šalies gyventojams arba produktams negali būti taikomi griežtesni reikalavimai nei kitų valstybių narių piliečiams arba importuojamiems produktams teisės kalboje šiuo atveju vartojama sąvoka atvirkštinė diskriminacija.

Tokia išvada laikoma ribotos Sąjungos kompetencijos, kuri esmės apsiriboja tik tarpvalstybiniais veiksmais, pasekme. Nacionalinių gaminių gamybos ir pardavimo Vidutiniskai nuolatinio nario dydis tos valstybės piliečių teisinio statuso toje valstybėje reglamentavimas į Sąjungos teisės reglamentavimo sritį patenka tik tiek, kiek tai suderinta Sąjungos lygmeniu.

Dėl Teisingumo Teismo praktikos Sąjungos teisė taip pat turi didelį su pagrindinėmis teisėmis susijusių teisinės valstybės principų šaltinį. Didžiulę praktinę reikšmę šiuo požiūriu turi proporcingumo principas. Jis apima naudos ir interesų palyginimo principą, o šis savo ruožtu — priemonės tinkamumo ir būtinumo bei draudimo nustatyti neproporcingus įpareigojimus aspektus.

Prie bendrųjų teisės principų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, priskirtini ir bendrieji administracinės teisės ir teisingo proceso angl.

Nariu normu aspektai vietą užima ir didesnio skaidrumo reikalavimas, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečių. Esminis šio skaidrumo elementas yra tai, kad kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas juridinis Didinti baltymu nario, kurio būstinė vienoje iš valstybių narių, turi teisę prieiti prie Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos dokumentų.

Be to, turi būti viešinamos visos išmokos iš ES biudžeto fiziniams ar juridiniams asmenims. Tuo tikslu kuriamos duomenų bazės, prie kurių gali laisvai prieiti kiekvienas Sąjungos pilietis. Todėl jis, remdamasis bendrosios teisės pagrindais, pagrindinių teisių negalėjo išplėsti visoms sritims, kuriose jos buvo būtinos ar pageidautinos. Jis taip pat negalėjo nustatyti pagrindinių teisių apsaugos apimties ir ribų, kiek tai būtina atsižvelgiant į visumą ir diferencijuotumą.

Todėl ES institucijos negalėjo pakankamai įvertinti, ar joms kyla pavojus pažeisti kurią nors pagrindinę teisę, ar ne. Ir Sąjungos piliečiai negalėjo taip paprastai kiekvienu atveju nuspręsti, ar pažeidžiama kuri nors iš jų pagrindinių teisių.

Teisingumo Teismas šiuo klausimu išaiškino, kad, net jeigu pagarba žmogaus teisėms yra ES veiksmų teisėtumo sąlyga, dėl prisijungimo prie EŽTK gerokai pasikeistų dabartinė Sąjungos sistema, nes ES būtų įtraukta į atskirą tarptautinę institucinę sistemą, o visos EŽTK nuostatos būtų įtrauktos į Sąjungos teisinę sistemą. Toks ES žmogaus teisių apsaugos sistemos pakeitimas, dėl kurio ir ES, ir valstybės narės patirtų esminių institucinių pokyčių, Teisingumo Teismo nuomone, turėtų konstitucinę svarbą ir todėl dėl savo pobūdžio viršytų SESV straipsnyje numatytą Sutarčių papildymo kompetenciją.

Šis trūkumas buvo pašalintas Lisabonos sutartimi. Derybos Nariu normu aspektai prisijungimo tuomet buvo iškart pradėtos dar m. Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatyta žmogaus teisių laikymosi praktika būtų privaloma ir Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai. Teisėjų nuomone, tai prieštarauja esminiams ES struktūriniams principams. Po šio sprendimo Europos Sąjunga vis dar teoriškai gali prisijungti prie EŽTK, bet kol kas ši galimybė praktiškai neįmanoma, nes iki tol turi būti pakeisti įvairūs prisijungimo sutarties projekto techniniai aspektai.

Byloje Schmidberger buvo nagrinėjama protesto akcija Brenerio greitkelyje, dėl kurios eismas šiuo greitkeliu buvo visiškai nutrauktas 30 valandų.

Teisingumo Teismas nustatė, kad akcijos neuždraudimas trukdė laisvam prekių judėjimui, tačiau buvo objektyviai pagrįstas.

Sprendimu dėmesys buvo sutelktas į demonstrantų saviraiškos ir susirinkimų laisvę, kurią garantuoja Austrijos konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija.

Todėl Austrijos institucijos negali būti laikomos pažeidusios teisines nuostatas.

Mūsų demokratinėse valstybėse šie teisės aktai kūrė elgesio normas, privalomas piliečiams, partijoms, taip pat pačiai valstybei ir jos institucijoms. Tik visiškas Europos žlugimas ir ekonominis bei politinis senojo žemyno smukimas sudarė sąlygas naujai pradžiai ir davė naują postūmį naujos europinės santvarkos idėjai.

Neatsižvelgiant į tai, ar ES prisijungs prie EŽTK, Lisabonos sutartis reiškia dar vieną lemiamą žingsnį kuriant ES pagrindinių teisių principus: ji pagrindinių teisių apsaugai ES Nariu normu aspektai naują pagrindą. Naujame pagrindinių teisių straipsnyje ES sutarties 6 straipsnis ES organų veiksmams ir valstybėms narėms tiek, kiek jos taiko ir vykdo Sąjungos teisę, galioja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijakuri, pateikus nuorodą į pagrindinių teisių straipsnį, tapo privaloma ES lygiu.

Ši Pagrindinių teisių chartija yra projektas, kurį parengė konventas, sudarytas iš 16 valstybių ar vyriausybių vadovų atstovų, Komisijos pirmininko, 16 Europos Parlamento atstovų ir 30 nacionalinių parlamentų narių po du iš tuometinių 15 valstybiųpirmininkaujant prof. Romanui Hercogui Roman Herzog. Vykstant konsultacijoms dėl Konstitucijos Europai Chartija buvo peržiūrėta ir pakeista ir tapo neatskiriama m.

Konstitucinės sutarties dalimi. ES sutartyje nurodoma būtent į šią Chartijos redakciją kaip į privalomą teisės aktą. Taip Pagrindinių teisių chartija tampa teisiškai privaloma ir ja kartu nustatoma pagrindinių teisių taikymo sritis Sąjungos teisėje.

Tačiau tai negalioja Lenkijai ir Jungtinei Karalystei. Abi šios valstybės narės negalėjo ar nenorėjo paklusti Chartijos pagrindinių teisių reikalavimams, bijodamos, kad dėl Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių galiojimo jos turės atsisakyti ar bent pakeisti savo nuomonę tam tikrais klausimais, kaip antai religinių įsitikinimų ir tikėjimo arba požiūrio į mažumas. Abiem šioms valstybėms narėms pareiga gerbti pagrindines teises kyla ne iš Pagrindinių teisių chartijos, o, kaip ir anksčiau, iš Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su ES pagrindinėmis teisėmis.

Be to, dar susiformavo tvirtesnio bendradarbiavimo metodas.

Nariu normu aspektai

Valstybių bendradarbiavimas Bendradarbiavimo esmė yra ta, kad nacionalinės valstybės pasirengusios bendradarbiauti už savo valstybių ribų su kitomis šalimis, bet tik laikydamosi savo nacionalinio suvereniteto principo.

Bendradarbiavimu grindžiamas susivienijimas nereiškia, kad kuriama nauja bendra valstybė — suverenios šalys susijungia į valstybių sąjungą konfederacijąkurioje išlaikomos nacionalinių valstybių struktūros. Integracijos koncepcija Integracijos koncepcija nesilaiko tradicinio nacionalinių valstybių atskirumo principo. Tradicinį valstybių suvereniteto neliečiamumo ir nedalomumo principą keičia įsitikinimas, kad žmonių ir valstybių bendro gyvenimo netobulumai, pačios nacionalinės sistemos trūkumai ir Europos Nariu normu aspektai gausūs vienos valstybės agresijos kitų valstybių atžvilgiu vadinamosios hegemonijos atvejai gali būti įveikti tik jei atskirų valstybių suverenitetas bus sujungtas sukuriant bendrą aukštesnio lygio viršnacionalinės bendruomenės suverenitetą federaciją.

ES gimė iš šios integracijos koncepcijos, tačiau joje šalių nacionalinio suvereniteto nebuvo atsisakyta. Valstybės narės nebuvo pasirengusios po II pasaulinio karo atgautą ir ką tik sutvirtintą savo nacionalinių valstybių struktūrą paaukoti Europos federacinės valstybės idėjai. Tačiau turėjo būti rastas kompromisas, kuris užtikrintų daugiau nei paprastą valstybių bendradarbiavimą nekuriant Europos federacinės valstybės.

Sprendimas buvo laipsniškas takoskyros tarp nacionalinių valstybių savarankiškumo ir Europos federacinės valstybės mažinimas. Valstybių narių prašoma atsisakyti ne savo suvereniteto, o tik jo nedalomumo dogmos. Iš pradžių reikėjo tik nuspręsti, kuriose srityse valstybės narės pasirengusios savanoriškai atiduoti dalį savo suvereniteto kuriant aukštesnio lygmens bendruomenę. Jose ir dabartinėse Sąjungos sutartyse konkrečiai išvardytos sritys, kuriose suverenumo teisės perduodamos ES.

Taip ES ir jos organams suteikiamas ne bendras įgaliojimas priimti visas sutarčių tikslams įgyvendinti būtinas priemones, o konkrečiomis sutarčių nuostatomis apibrėžiamas jos veiklos įgaliojimų pobūdis ir apimtis ribotos kompetencijos principas.

Nariu normu aspektai

Todėl savo kompetencijos atsisakiusios valstybės narės gali stebėti ir kontroliuoti šį procesą. Tvirtesnis bendradarbiavimas Tvirtesnio bendradarbiavimo priemonė suformuoja skirtingų greičių integracijos idėjos taikymo principą. Tai idėja, kad net palyginti nedidelės valstybių narių grupės tam tikroje ES kompetencijos srityje gali gilinti integraciją nekliudydamos toms valstybėms narėms, kurios tam nesiryžta ar nepritaria.

Iš pradžių Amsterdamo sutartyje šios priemonės naudojimo sąlygos ir procedūra buvo griežtai reguliuojama, tačiau vėliau, išsiplėtus ES, ją buvo leista taikyti atviriau Nicos sutartis. Pasirašius Lisabonos sutartį, ligšiolinės tvirtesnio bendradarbiavimo taisyklės sutelktos ES sutarties 20 straipsnyje pagrindinės sąlygosNariu normu aspektai pat SESV — straipsniuose papildomos sąlygos, prisijungimas, procedūra, balsavimo taisyklės. Visų tvirtesnio bendradarbiavimo taisyklių esmė yra tokia: taip bendradarbiauti galima tik ES kompetencijos ribose, tai turi atitikti ES tikslus ir skatinti Europos integracijos procesą ES sutarties 20 straipsnis.

Todėl šis bendradarbiavimas netinka siekiant užpildyti ES sutarčių spragas, susijusias su ekonomine ir pinigų sąjunga.

Tvirtesnis bendradarbiavimas negali daryti įtakos vidaus rinkai bei ekonominei ir socialinei sanglaudai Europos Sąjungoje. Be to, jis negali kliudyti prekybai tarp valstybių narių, diskriminuoti ir iškraipyti konkurencijos SESV straipsnis.

Nariu normu aspektai

Turi būti paisoma bendradarbiavimo iniciatyvoje nedalyvaujančių valstybių narių kompetencijos, teisių, įpareigojimų ir interesų SESV straipsnis ; tvirtesnis bendradarbiavimas turi būti atviras visoms valstybėms narėms. Be to, valstybėms narėms turi būti sudarytos sąlygos bet kuriuo metu prisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo iniciatyvos su sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės laikosi sprendimų, priimtų šio tvirtesnio bendradarbiavimo metu.

Komisija ir valstybės narės skatina tvirtesniame bendradarbiavime dalyvauti kuo didesnį valstybių narių skaičių SESV straipsnis ; sprendimą, leidžiantį tvirtesnį bendradarbiavimą, kaip paskutinę išeitį priima Taryba, nustačiusi, kad tokio bendradarbiavimo tikslų per Nariu normu aspektai laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti taikydama atitinkamas sutarčių nuostatas.

Tvirtesnio bendradarbiavimo iniciatyvoje turi dalyvauti ne mažiau kaip devynios valstybės narės ES sutarties 20 straipsnio 2 dalis ; tvirtesnio bendradarbiavimo metu priimti teisės aktai nėra ES acquis dalis. Šie teisės aktai tiesiogiai taikomi tik valstybėse narėse, dalyvaujančiose sprendimų priėmimo procese ES sutarties 20 straipsnio 4 dalis. Tačiau nedalyvaujančios valstybės narės negali trukdyti jų taikymui; išlaidas, susijusias su tvirtesniu bendradarbiavimu, išskyrus administracines išlaidas, apmoka dalyvaujančios valstybės narės, jeigu visi Tarybos nariai, spręsdami vieningai ir pasikonsultavę su Europos Parlamentu, nenusprendžia kitaip SESV straipsnis ; Taryba ir Komisija privalo užtikrinti veiklos, kurios imamasi tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje, suderinamumą su ES politikos kryptimis SESV straipsnis.

Praktikoje šia priemone iki šiol pasinaudota dviem atvejais: pirmą kartą ES istorijoje valstybės narės pritaikė tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą siekdamos nustatyti, kad skirtingas pilietybes turinčių sutuoktinių santuoka gali būti nutraukta pagal jų pasirinktą taikytiną teisę.

Kai atitinkamas Komisijos pasiūlymas m.

Europos Sąjungos teisės abėcėlė

Taryboje nesusilaukė vieningo pritarimo, Taryba m. Remiantis nauju Komisijos pasiūlymu 14 valstybių narių Austrija, Belgija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija sutarė taikyti atitinkamas taisykles skirtingą pilietybę turinčių sutuoktinių santuokų nutraukimo ar gyvenimo skyrium atvejais. Rezultatas yra m. Tarybos reglamentas ES Nr.

Antras atvejis susijęs Nariu normu aspektai patentine apsauga Europoje. Iš viso tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą sutarė 26 valstybės narės, neprisijungus Kroatijai ir Ispanijai, bet vėliau prisijungus Italijai. Reglamentas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo kuriant bendrą patentinę apsaugą ir Reglamentas dėl taikomos vertimo tvarkos įsigaliojo m.

Tačiau šie reglamentai įsigalios tik įsigaliojus Susitarimui dėl bendro patentų teismo. Tam būtina, kad Susitarimą ratifikuotų bent 13 valstybių narių, iš kurių kol kas jį ratifikavo tik Konstitucija nustatoma politinės sistemos struktūra, t.

Valstybės gyvenimas tvarkomas laikantis dviejų svarbiausių principų: teisės angl. Todėl jei Sąjunga nori atitikti pagrindinius teisės ir demokratijos, visi jos veiksmai turi būti pagrįsti teisiškai ir demokratiškai: įsteigimas, formavimas, kompetencijos, veikimas, valstybių narių ir jų institucijų pozicija, piliečių pozicija.

Konstitucinei sutarčiai, kaip ir anksčiau, nėra įtvirtinta viename nuosekliame konstituciniame rašte, kaip daugumos valstybių narių konstitucijos. Ji kyla iš taisyklių ir pagrindinių vertybių, kurių suinteresuotieji subjektai laikosi kaip privalomų, visumos. Šios normos iš dalies nustatytos Europos Sutartyse ar Sąjungos institucijų priimtuose teisės aktuose, iš dalies atsispindi įpročiuose.

ES teisinė prigimtis Apibrėžiant teisinę prigimtį turima mintyje bendrasis teisinis organizacijos suvokimas pagal jai būdingas savybes.