Adamkaus dekretu buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu už nuopelnus Lietuvos aviacijos sportui. Lukoszevieze dalį savo laiko praleidžia Lietuvoje, o ateityje ketina grįžti gyventi į mūsų šalį.

Nario storis 14. Valstybes vertes verte

Kaupiamieji suminiai už laikotarpį nuo ataskaitinių metų pradžios iki ataskaitinio mėnesio pabaigos duomenys, detalūs pagal apskritis, savivaldybes, Forma 1-VP; mokėjimai į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas ir operacijos su įmokomis. Detalūs pagal operacijos laiką, vietą ir mokesčių rūšis duomenys apie sumokėtas mokesčių sumas, atliktus permokų grąžinimus mokesčių mokėtojams, mokesčių išskaitas ir užskaitas.

Detalūs pagal mokesčių mokėtojus — juridinius asmenis ir nuasmeninti pagal mokesčių mokėtojus — fizinius asmenis; apskaitos kortelės juridinių asmenų duomenys permokos suma, nepriemokos suma, apskaičiuotų delspinigių suma. Duomenys apie draudimo pradžią teikiami pagal pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią 1-SD ir apie draudimo pabaigą pagal pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2-SD atleistų iš darbo tarnybos asmenų skaičius pagal ekonomines veiklos rūšis, pagal atleidimo pagrindus; duomenys apie apdraustuosius asmenis pagal draudėją.

Pasak P. Mušinskio, Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina Respublikos Prezidento įgaliojimų sąlyga — jo priesaika. Joje įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentas, be ištikimybės Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, prisiekia sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Suinteresuoto asmens atstovai pažymėjo, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Respublikos Prezidento m. Kadangi Respublikos Prezidento m. Mušinsko nuomone, nagrinėjant pareiškėjo — Seimo atstovų teiginį, kad Respublikos Prezidento m.

Tai yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas. Tuo tarpu Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas imperatyviai suponuoja tai, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.

Todėl vertinant Respublikos Prezidento m. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

VDV IS kaupiami duomenys

Mušinskio teigimu, Respublikos Prezidento statusas Lietuvos valdžios institucijų sistemoje iš esmės siejamas su konkrečiais Konstitucijos 84 straipsnyje įtvirtintais Respublikos Prezidento įgaliojimais.

Tačiau Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų turinys nėra vienodas. Vienokius įgaliojimus Respublikos Prezidentas įgyvendina iš esmės be išlygų, kitų įgaliojimų įgyvendinimas yra saistomas Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų esminių sąlygų ar kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimų, o dar kitus, griežtai apibrėžtus, įgaliojimus Respublikos Prezidentas turi įgyvendinti besąlygiškai. Analizuojant Respublikos Prezidento m. Suinteresuoto asmens atstovų manymu, Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuostata, kad Respublikos Prezidentas įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę, nenustato jokių esminių sąlygų, leidžiančių kvestionuoti Respublikos Prezidento diskreciją priimti sprendimus Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimais neatsižvelgiant į kitų valdžios institucijų valią ar kitas konstitucines išlygas.

Mušinskis padarė išvadą, kad, sistemiškai vertinant Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuostatą ir kitas Konstitucijos normas, nustatančias valstybės valdžios institucijų įgaliojimus, šių įgaliojimų ryšį ir sąsajas su Respublikos Prezidentu bei Respublikos Prezidento institucijos vietą valstybės valdžių sistemoje, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas priklauso išimtinai Respublikos Prezidento kompetencijai, kad priimdamas minėtus sprendimus Respublikos Prezidentas yra nesaistomas kitų valdžios institucijų įgaliojimų ar kokių nors kitų esminių išlygų.

Mušinskis pažymėjo, kad Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte įtvirtinta norma formaliai susideda iš dviejų dalių.

  • Nario dydis stove
  • Nepaisant to, šiokia tokia dalis šeimos vis dėlto liko Lietuvoje.
  • Kaip greitai padidinti storio nari
  • Šeima - Migracijos departamentas

Vienoje dalyje nustatyta visiška Respublikos Prezidento, kaip vienos iš valstybės valdžios institucijų, konstitucinė kompetencija priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, nesusaistyta kitų valdžios institucijų įgaliojimų; kita normos dalis nustato, kad šis Respublikos Prezidento konstitucinis įgaliojimas realizuojamas įstatymo nustatyta tvarka.

Tačiau, suinteresuoto asmens atstovų nuomone, ši blanketinė norma jokiu būdu negali būti vertinama kaip esminė išlyga, varžanti Respublikos Prezidento konstitucinę kompetenciją suteikti pilietybę; teisiniu požiūriu Respublikos Prezidento dekretas tiesiog formaliai negali prieštarauti šiai Konstitucijoje įtvirtintai blanketinei normai. Mušinskio manymu, Respublikos Prezidento m.

Mušinskio nuomone, sprendžiant, ar Respublikos Prezidento m. Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas. Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktas nustato, jog Respublikos Prezidentas įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę.

Suinteresuoto asmens atstovai pažymėjo, kad būtent Pilietybės įstatymas ir atskleidžia Konstitucijos 12 straipsnio bei 84 straipsnio 21 punkto blanketinių normų turinį bei detalizuoja konstitucinius Respublikos Prezidento įgaliojimus.

Prezidentas suteikė Lietuvos pilietybę violončelininkui A. Lukoszevieze - Verslo žinios

Pilietybės įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą išimties tvarka. Pilietybės suteikimą išimties tvarka reguliuojančios normos visame konstituciniame Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo institute nustato Nario dydzio priklausomybe nuo pilietybes išimtis.

Pirmoji išimtis kyla iš Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies: tai galimybė asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama išimties tvarka, turėti ir kitos valstybės pilietybę. Kita išimtis yra ta, kad suteikiant pilietybę išimties tvarka nėra taikomos bendros pilietybės suteikimo natūralizacijos sąlygos, didejantis narys, kaip padidinti Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje. Mušinskio teigimu, pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnį vienintelė Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka sąlyga yra užsienio valstybių piliečių ar asmenų be pilietybės nuopelnai Lietuvos Respublikai.

Nuopelnai Lietuvos Respublikai — tai vienintelis vertinamasis kriterijus, priklausantis Respublikos Prezidento diskrecijai; Pilietybės įstatymas nenustato jokių objektyvių ar subjektyvių prioritetų ar kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, jog asmuo turi arba neturi tam tikrų nuopelnų valstybei.

Todėl nei įstatymais, nei jokiais kitais teisės aktais Respublikos Prezidentas formaliai teisiškai nėra suvaržytas kitaip, kaip tik konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės bei darnios pilietinės visuomenės principais, o neperžengdamas šių principų ribų Respublikos Prezidentas turi visišką diskreciją vertinti asmens nuopelnus Lietuvos Respublikai. Toks teisinis neapibrėžtumas galėtų būti paaiškinamas tuo, kad įstatymų leidėjui yra objektyviai neįmanoma nustatyti tokių universalaus pobūdžio kriterijų, kuriais būtų galima vadovautis visais atvejais.

Pasak suinteresuoto asmens atstovų, negalima teigti, kad pagrįstas yra argumentas, esą Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama tik už ypatingus nuopelnus ir tik ypač nusipelniusiems asmenims. Mušinskio, Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, įstatymų nustatyta tvarka sudaro komisijas. Viena iš tokių komisijų yra Pilietybės reikalų komisija, kuri atlieka parengiamuosius veiksmus, reikalingus tam, kad Respublikos Prezidentas įgyvendintų jam Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte nustatytus įgaliojimus teikti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pilietybės reikalų komisija taip pat preliminariai vertina bei pataria Respublikos Prezidentui.

Didelio dydzio narys yra nuo 18 metu Valstybes pletros simuliatorius

Atsižvelgiant į tai, kad Pilietybės reikalų komisijoje ex officio dalyvauja Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai, jos, kaip kolegialios patariamosios institucijos, patarimas galėtų būti laikomas vienu iš prioritetų ar kriterijų, kuriais vadovautųsi Respublikos Prezidentas. Mušinskio teigimu, nei įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenustato jokių objektyvių kriterijų, kas Pilietybės įstatymo požiūriu yra laikytina nuopelnais Lietuvos Respublikai.

Prezidentas suteikė Lietuvos pilietybę violončelininkui A. Lukoszevieze

Pilietybės reikalų komisija, remdamasi konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės bei darnios pilietinės visuomenės principais, taip pat protingumo ir naudos valstybei kriterijais, kiekvienu atveju individualiai vertina faktus ir aplinkybes, kurios Pilietybės įstatymo požiūriu gali būti laikytinos nuopelnais Lietuvos Respublikai. Kiekvienas pilietybės suteikimo išimties tvarka aktas yra individualizuotas ne tik forma, bet ir turiniu, jis kiekvienu atveju yra skirtingas ir Respublikos Prezidento dekrete neatskleidžiamas.

Pilietybės reikalų komisija vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, šių teisės aktų kontekste ji visas aplinkybes privalo vertinti vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Todėl norint atsakyti, ar asmuo, siekiantis įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, yra nusipelnęs Lietuvos Respublikai, Pilietybės reikalų komisija turėtų įvertinti ir kitus, analogiškus Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejus.

Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, pilietybės suteikimo išimties tvarka praktika taip pat galėtų būti traktuojama kaip vienas iš pilietybės suteikimo išimties tvarka kriterijų. Suinteresuoto asmens atstovų manymu, Respublikos Prezidento m.

Todėl, P. Mušinskio nuomone, nustatant konkrečias pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Mušinskio teigimu, siekiant ištirti Respublikos Prezidento m. Respublikos Prezidento V. Adamkaus dekretu buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu už nuopelnus Lietuvos aviacijos sportui. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, J. Borisov m.

Kaip padidinti nari per 5 minutes Pjaustymo dydis

Lietuvos Respublikos pilietybės neteko pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą įgijus kitos valstybės pilietybę. Pilietybės esmę sudaro faktinis ir nuolatinis asmens ir valstybės teisinis ryšys, neribotas laiko ir erdvės atžvilgiu. Atsakydami į pareiškėjo atstovų teiginį, kad J. Borisov neturėjo jokių nuopelnų Lietuvos Respublikai tuo laikotarpiu, kai buvo netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, suinteresuoto asmens atstovai pažymėjo, jog Pilietybės įstatymo 16 straipsnis nenustato, kad asmenų, anksčiau buvusių Lietuvos Respublikos piliečiais ir nusipelniusių valstybei, nuopelnai netekus pilietybės yra vertinami vadovaujantis tabula rasa principu.

Toks požiūris būtu nelogiškas ir vargu ar atitiktų jau aptartus teisingumo ir protingumo kriterijus, nes, asmeniui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, jo ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, politiniai ar bet kokie kiti nuopelnai bei nauda valstybei neabejotinai išlieka.

Filmai internete Kaip padidinti nari Nario storio santykis

Mušinskis taip pat pažymėjo, kad Pilietybės įstatymas nenumato kokio nors minimalaus buvimo ne Lietuvos Respublikos piliečiu termino kaip sąlygos, ribojančios Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą išimties tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Pilietybės įstatymas nenustato jokių asmenų, siekiančių išimties tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, vertinimo principų ar kriterijų arba kokio nors buvimo ne Lietuvos Respublikos piliečiu termino, taip pat į J.

Mušinskio teigimu, teisinio pagrindo neturi ir pareiškėjo atstovų teiginys, kad Respublikos Prezidento m. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, šis pareiškėjo atstovų teiginys grindžiamas argumentais, esą Pilietybės įstatymas nenumato Respublikos Prezidento teisės išimties tvarka grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę asmeniui, kuris yra netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytais pagrindais.

Mušinskis nurodė, Kokiu veiksmingu budu padidinti nari suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę J.

Be to, Pilietybės įstatymo 20 straipsniu, reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimą, vadovautis nebuvo galima ir dėl neįgyvendintų subjektyvių sąlygų. Suinteresuoto asmens atstovai pažymėjo, kad asmuo, pageidaujantis, jog jam Pilietybės įstatymo 20 straipsnio pagrindu būtų grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi pats pateikti atitinkamą prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo.

Be to, prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pateikiantis asmuo kartu išreiškia sutikimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagrindu reikėtų laikyti tris pagrindines sąlygas: faktą, kad asmuo, pageidaujantis susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, jau anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet jos neteko; suinteresuoto asmens prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo; asmens, pageidaujančio susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, sutikimą, kad, jam grąžinus Lietuvos Respublikos pilietybę, jis atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės.

Tuo tarpu J. Borisov pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka. Šio prašymo jokiu būdu negalima vertinti kaip J. Šis J. Todėl suteikiant J. Todėl, suinteresuoto asmens atstovų nuomone, pareiškėjo atstovų teiginys, jog J. Bulovo, Lietuvos Respublikos teisingumo viceministro Nario dydzio priklausomybe nuo pilietybes. Švedo, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus D. Jurgelevičiaus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo V.

Barkausko, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovo A. Meškausko, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, l. Pociaus, Vilniaus miesto savivaldybės mero A. Zuoko, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjos teisės klausimais — Pilietybės reikalų komisijos pirmininkės O. Buišienės, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus A. Gavėno, Vilniaus miesto savivaldybės Pilietybės reikalų komisijos pirmininko Ž.

Terebeizos, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Pasų poskyrio vyresniosios inspektorės S. Balčiūnienės, Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktoriaus prof.

  • Ziurekite vaizdo irasa apie nario padidejima
  • Konstitucinis Teismas nustatė: I 1.
  • Kaip matyti nari
  • Kaupiami duomenys

Katuokos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros doc. Šileikio rašytiniai paaiškinimai bei kiti raštai, kuriuose pateikiama su byla susijusi informacija.

Taip pat buvo gauti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui pirmininko A. Sakalo raštai su priedais, Lietuvos policijos generalinio komisaro V. Grigaravičiaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkės V. Latvienės, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A. Kliunkos raštai.

VII 1. Konstitucinio Teismo posėdyje m. Šukys ir M. Girdauskas iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Dėl Respublikos Prezidento dekreto - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Šukys taip pat papildomai paaiškino, kad Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nėra reikalavimo, kad asmuo, kuriam galėtų būti išimties tvarka suteikta pilietybė, būtų ypač nusipelnęs Lietuvos Respublikai.

Tačiau, jo nuomone, pagal Konstituciją nuopelnų vertinimo diskreciją riboja vienodas vertinimo kriterijų taikymas. Šukio manymu, Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra minimi užsienio valstybės piliečio arba asmens be pilietybės asmeniniai nuopelnai Lietuvos Respublikai.

Nario dydziai Medvedia. Ziureti vidutinio dydzio nariu nuotraukas

Pasak pareiškėjo atstovo, neaišku, kokie nuopelnai per tą trumpą laiką, kai J. Borisov nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, lėmė pilietybės suteikimą jam išimties tvarka. Svarbu: vaiko įvaikio iki 16 metų dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pateikia vienas iš jo tėvų įtėviųpateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba globėjas rūpintojas ar kitas atstovas pagal įstatymą, pateikęs globą rūpybą ar kitą teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pateikiant vaiko įvaikio nuo 6 iki 16 metų dokumentus, turi dalyvauti ir jis pats. Jeigu užsienietis iki 6 metų amžiaus nedalyvauja pateikiant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi - pateikiamos dvi tos pačios iš to paties negatyvo užsieniečio amžių atitinkančios nuotraukos; vyresni nei 16 metų nepilnamečiai užsieniečiai prašymą išduoti leidimą užpildo, šį prašymą ir dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pateikia ir prašyme pasirašo patys; neveiksnaus užsieniečio prašymą išduoti leidimą užpildo, šį prašymą ir dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pateikia jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas, pateikęs paskyrimą globėju ar kitą teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kaip galiu deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje? Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi: duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia.

Navigacija

Tai gali būti: - gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo jų įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui bendraturčiams priklausančioje gyvenamojoje patalpoje.

Savininko bendraturčio sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko bendraturčio sutikimas, savininkas bendraturtis turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku — savininko bendraturčio sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas. Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas — sutikimas gali būti sudarytas ir per www. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas bendraturtis nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą.

Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą. Sutikimo apsigyventi savininkui bendraturčiams priklausančioje gyvenamojoje patalpoje forma. Minėtus dokumentus taip pat galima pateikti rezervuotu vizito laiku atvykus į Migracijos departamentą pateikti biometrinių duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų originalų. Už reikalavimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje nesilaikymą gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė.

Aš esu nepilnametis, kurio tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos piliečiai arba Lietuvoje gyvena su leidimu nuolat gyventi null Kokiais atvejais nepilnamečiai užsieniečiai gali gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje? Pateikus prašymą ir rezervavus vizito laiką per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS pateikimo dienos turite asmeniškai kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ir pateikti biometrinius duomenis bei šiuos dokumentus: prašymo numeris; galiojantis kelionės dokumentas; šeiminius ryšius su tėvais ar vienu iš jų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje arba kurie turi leidimą nuolat gyventi, patvirtinantys dokumentai; Šių dokumentų pateikti nereikia, jeigu duomenys apie Jūsų gimimą yra įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Pastabos: - šeiminius ryšius patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti surašyti originalia anglų kalba arba gali būti pateiktas kita kalba surašyto šio dokumento vertimas į anglų kalbą, patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.

Migracijos departamento reikalavimu užsienietis privalo pateikti šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, patvirtintus vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos; - šeiminius ryšius patvirtinantis dokumentas turi būti legalizuotas arba patvirtintas pažyma Apostille teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus, išduotus: Ukrainoje, Rusijoje ar Moldovoje; gimimą, santuokos sudarymą ar mirtį patvirtinantį dokumentą, išduotą pagal m.

Vienos konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis patvirtintą formą, Bosnijoje ir Nario dydzio priklausomybe nuo pilietybes, Juodkalnijoje, Serbijoje, Šiaurės Makedonijoje, Šveicarijoje, Turkijoje ar Žaliajame Kyšulyje; gimimą, įvaikinimą, santuokos sudarymą, registruotą partnerystę, mirtį, vardo, pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, išduotą Europos Sąjungos valstybėje.